Norėtųsi filmą "atryti" kaip kokiai karvei, išspjauti, ir pamiršti, gaila, neįmanoma. Jis liks atminty neribotam laikui, nes jei paprastai siužetai ir pasimiršta, tai, kas atstumia, šlykštu, pasibaisėtina, įsirėžia nepajudinamai. Jau pirmosios minutės bombarduoja skrandį sutraukiančiu reginiu, sadistas nacis, palikęs bejėgę auką, mėgina nusižudyti. Nepavyksta, ir jis iki gyvenimo galo įkalintas aparate, kuris kvėpuoja už jį, priklausomas nuo žmonos ir dukros malonės. Žmona siunta, kad yra įkalinta namuose su šiuo akmeniu po kaklu, todėl nusisamdo padėjėją. Jaunuolis, greitai pastebime, neturi slaugytojo kvalifikacijos, užtat turi tamsių užmačių. Jam nesvetima ligonio kriminalinė praeitis, yra sužavėtas taikytų metodų, kaulija pasakojimų, netgi nori pakartoti siaubingus nusikaltimus. Sudvejoji- kas istorijoje didesnis psichas? Priešiškumas tarp ponios ir slaugytojo auga, o duktė, kuriai akivaizdžiai trūksta bendraamžių draugų, prisiriša prie jaunuolio. Manipuliacija sugriauna šeimą, bet čia dar ne viskas. Žmogaus psichika- pats ploniausias, jautriausias darinys, o patirti afektai ir jų pasekmės- nenuspėjami. Ispanai sukūrė kraują stingdančią grobuonies, atsidūrusio priešingoje barikadų pusėje, situaciją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą