Neteko anksčiau susidurti su Alejandro Jodorowsky, bet tai, ką pamačiau, pakerėjo. Jau žiūrėdama žinojau, kad iš mano atsiliepimo išeis šnipštas, parašyt reikšmingos, sultingos panegirikos nemoku, mano žodynas skurdus, o perpasakoti siužetą nenoriu.. nueikit ir imdb pasiskaitykit. Kiekviena scena čia įsirėžia į atmintį: akį draskančios spalvos, veikėjų charizma, kunkuliuojančios aistros; cirkas- viena dėkingiausių temų kine, ir siurrealistinis jo vaizdavimas pribloškė mane, paliko bežadę. Ilgesinga muzika, seni klounai, pavydo ir neapykantos persunkta, tragiška tėvų meilės istorija, nebylė pirmoji simpatija, vulgari tatuiruota viliokė, sergantis dramblys- visa tai supa mažąjį Feniksą, iš prigimties jautrų ir švelnų vaiką. Žiūri lyg liūdną pasaką, tik čia užburtą karalaitį išgelbsti, o ne moterišką lytį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą