Slumdog Millionaire (2008)

Turbūt visi atsimena amžinąatilsį Vytauto Kernagio vestą laidą "Kas laimės milijoną?" Ne šiaip sau jį čia paminėjau. Lietuviai filmo apie biedną žmogelį, kuriam pasiseka nutvert laimės paukštę niekada nepastatys, o Danny Boyle reabilitavo Indiją- nuo šiol nebeiškils juokingos meilės istorijos, trunkančios 3,5 valandos ir daugų daugiausiai pasibaigiančios bučiniu pabaigoje (bet čia jau gan drąsu, todėl retai pasitaiko) :)) Paauglys Džamalas dalyvauja žaidime "Who wants to be a millionaire?" Ir jam sekasi pavydėtinai gerai. Iš kur lūšnynuose užaugęs vaikis tiek žino? Retrospektyvoje matome jo vaikystės fragmentus, nuolatinę kovą už būvį ir laimę.

The Black Baloon (2008)

Psichiškai neįgalių, šizofrenikų istorijos įdomios galimybe pažvelgti į aktoriaus vaidybos gylį. Juk jie turi praleisti itin daug laiko, norėdami perimti tokio gamtos nuskriausto nelaimėlio mimikas, garsus, net eiseną. 100 procentų vargu ar galima laukti, bet kartais tikrai įtikina.Paauglys Tomas norėtų gyventi paprastą jaunuolio gyvenimą: draugai, vakarėliai, merginos.. Tačiau autistas brolis atima bet kokią galimybę, mokyklos vaikai jo vengia, netgi tyčiojasi. Tomas susipažįsta su Džeke, kuri nėra tokia paviršutiniška ir kvaila kaip dauguma merginų, supranta padėtį. Bet su Čarliu niekada nežinai, ko laukti, net ir kantriausią gali išvesti iš proto...Tai australų filmas. Holivudas būtų prikaišiojęs heart-breaking momentų, arba dar blogiau, padaręs tear-jerker'į. Čia viskas atrodo labai tikroviška ir liūdna.

Stranger than Fiction (2006)

Vieną rytą Haroldas Krikas išgirsta balsą, balsą, kuris raportuoja kiekvieną jo veiksmą. Vyrukas pagalvoja, kad gal protas pasimaišė, bet baisiausia pasidaro tuomet, kai išsiaiškina, kad jis- išgalvoto romano herojus, kuris pabaigoje.. miršta. Originalus scenarijus. Will Ferrel filmuojasi itin žemo lygio komedijose, tai buvo lyg proga jam parodyti, ką gali.  Pažinti neįmanoma! Nebėra maivymosi, išsidirbinėjimo, tik kuklus ir įbaugintas buhalteris, norintis dar šiek tiek pagyventi. Reikia surasti romano autorę ir įtikinti ją šį tą pakeisti!

Robin Hood (2010)

Mane visada žavėjo legenda apie Robiną Hudą, atsimenu vaikystėj ši Hovardo Pailo istorija paliko neišdildomą įspūdį, net apsiašarojau pabaigoje. Radus, kad ekranizacijos ėmėsi Ridley Scottas, žinojau, kad laukia kažkas nepaprasta. Istorija pateikta kitu kampu- ne Robino nuotykiai, o kaip jis tapo garsiausiu plėšiku-altruistu. Naujas požiūris puikiai prigijo ir žiūrėti buvo fantastika. Marion vaidina Cate Blanchet, ir turint omeny, kad tai didžioji jo meilė, likau patenkinta, kad buvo išvengta saldžios romantikos glajaus. Talentingų aktorių duetas susitvarkė nepretenzingai ir meistriškai. Filmo trukmė gal kiek ilgoka, nejučia imi žvilgčiot į laikrodį, bet reginys to vertas.

Last Exit to Brooklyn (1989)

Vienas mano mėgiamiausių, net nežinau, kodėl. Mane traukia beviltiški, depresyvūs, niūrūs filmai apie žemiausią socialinį sluoksnį, žmonės kritiškose gyvenimo situacijose, liūdesys.. Apie ką? Apie darbininkų streiką, nuobodžiaujančius padugnes, nepritapėlius gėjus ir kitus outcast'us. Visi jie gyvena ne pačiam saugiausiam rajone, bet kurią akimirką čia gali būti sumuštas ir apiplėštas. Pinigų nuolat trūksta; net ir alkoholis ne visada padeda užsimiršti. Turim progą patyrinėti trapią žmogaus prigimtį, prieš mus- trys skirtingi atvejai. Haris, profsąjungoje gavęs svarbias pareigas, suklumpa įsivėlęs į uždraustos meilės ryšį, gaujos vadeiva Laris, kurį įsimyli gėjus Džordžis ir patraukli prostitutė, neturinti jokios vilties patirti tikrą meilę, paaukoja save. Pabaiga bjauri, jausmas lyg atsikosėtum vėmalais, taip kad žinokit, kam ryžtatės...

The Mighty (1998)

Vaikams daugiau ši drama, nors pagrindinė mintis tinka visiems- ne meilė, o draugystė didžiausia vertybė gyvenime. Du vaikai- neįgalus, bet ne pagal amžių protingas Kevinas ir milžinas Maksvelas- outsaideriai. Vieną berniuką nuolatos užgaulioja bendraamžiai, nors jam užtektų mostelėti ranka ir šlykštukai skristų kaip pienės pūkai. Kitas serga Morquio sindromu, daug ateities jam nelemta. Draugystė pakylėja juos aukščiau niūrios kasdienybės. Sentimentalumo ir ištižimo padeda puikūs antraplaniai aktoriai- Harry Dean Stanton ir Gena Rowlands. Visada sakiau, kad geras cast'as gali išgelbėti ir silpniausią scenarijų.

Dogfight (1991)

Filmo pavadinimas reiškia žaidimą- bernai susilažina, kas į vakarėlį atsives bjauriausią mergą, nugalėtojas gauna 100 žalių. Kai pagalvoji, jei tokį žaidimą sužaistų merginos, šiais Minedų laikais.. suma padidinčiau būsimai sąskaitai ligoninės priimame apmokėti :D Žaidime dalyvauja šauktiniai į kariuomenę, tai paskutinė rami ir nerūpestinga jų naktis, nes prieš akis- Vietnamas. Edis atsiveda Rouz, kuri nė nenutuokia, koks pažeminimas jos laukia. Visgi ji nėra baisiausia, ir netrukus paaiškėja "vakarėlio vinis". Įsižeidusi ir nusivylusi mergina grįžta namo. Bet Edžiui Rouz spėjo kristi širdin ir jis mėgina laimę dar kartą. Tai kitokio tipo romantinė drama, be pritrenkiančio grožio moksliukių, kurioms užtenka nusiimti akinius ir jos virsta princesėm, ir be raumenų kalnų, kurie jas atranda. Paprasta paprastų žmonių meilės istorija.

I Love You to Death (1990)

Rozali atrodo, kad geriau ir nebegali būti- su vyru jie vadovauja picerijai, abu gerai sutaria ir yra įsimylėję kaip pirmą pažinties dieną. Deja, ji vienintelė nemato, kad Joey- pats įžūliausias mergišius, išdavinėja ją su pirma sutikta gražia moterim. Kai tiesa galiausiai atsiveria prieš Rozali akis, moteris nutaria vyrą pamokyti, visam laikui pamokyti- nužudyti. O čia prasideda pats smagumas, Joey pasirodo esąs gajus kaip velnias, nei užnuodyti makaronai, nei samdomi žudikai jo nepatiesia. Kas liečia žudikus, šauniai pasirodė Keanu Reeves ir William Hurt, suvaidinę porą narkomanų, iš koto virsk :D Kuo baigsis šis iš baisus planas? :)

Election (1999)

Treisė Flick- ambicinga ir ryžtinga mergina. Jos tikslas- mokyklos prezidentės postas, tam moksleivė negaili nei laiko, nei pastangų. Lankstinukai, plakatai, ženkliukai turi padėti apsispręsti, už kurį kandidatą atiduoti balsą. Mokytojui McAllisteriui pabosta jos įkyri savireklama ir tada jis padaro didžiausią klaidą. Iš pažiūros niekuo dėtas dalykas, bet jo absurdiškas neapdairumas spaudžia juoko ašaras. Kiekviena mokykla turi savo aktyvistą, manau, lengvai prisimintumėte ir saviškį. Tokį, kuris nenusėdi vietoj, nuolat kažką organizuoja, planuoja, pliurpia neužsičiaupdamas ir varo kitus į pasiutimą :) Lol, visada šlykštėjausi tokiais.

Me and You and Everyone We Know (2005)

Labai keistas. Lėto vystymo, bet džiaugiuosi, kad nepasidaviau pirmam impulsui mesti jį šiukšliadėžėn. Batų pardavėjas su dviem vaikais, po skyrybų mėgina atgauti pusiausvyrą ir gyventi toliau. Vieniša menininkė Christine, atsitiktinai užklydusi į jo parduotuvę, įsikala sau į galvą, kad jiems lemta būti kartu. Skamba juokingai, žinau, bet filme pateikta graudžiai ir trikdančiai. Ir be jųdviejų čia nemažai kitų veikėjų- kiekvienas su keistais įpročiais, savaip nelaimingas ir vienišas.

To Live and Die in L.A. (1985)

Tai kitoks crime žanro pavyzdys; bet kartu galiu pasakyti, kur Defoe- ten galima pamiršti klišes. Likus vos kelioms dienoms iki pensijos, nužudomas faras. Jo porininkas prisiekia atkeršyti bet kokia kaina, prasideda sudėtingas tyrimas, nes nežinia nė už ko užsikabinti. O šešėlinio pasaulio atstovai nekvaili. Labai netikėta pabaiga, net krūptelėjau iš netikėtumo, kas ne taip jau dažnai nutinka. Ir nors crime žanras neturi jokių šansų pretenduoti į intelektualines aukštumas, visgi šį norėčiau išskirti. Spalvinga Los Andželo panorama ir nestandartinis blogiukas (buvęs dailininkas?) daro reginį ypač patrauklų akiai.

Bad Lieutenent (1992)

Gambler. Thief. Junkie. Killer. Cop. Policijos leitenantas (akt. Harvey Katelis) įnikęs į narkotikų liūną ir lošimą, žmogaus iš jo seniai nebėra. Kiekviena diena tempia jį žemyn ir žemyn. Paskutiniu tašku tampa išprievartautos vienuolės byla- apgailėtinos jo asmenybės refleksija galutinai jį palaužia. Prasmės arba didelės meninės vertės čia nėra, tai dar vienas Requiem. Nuosmukis visada įdomus pažiūrėti, o kai vaidina toks didmeistris, patiri katarsį. Harvey nuostabus aktorius, visada stovėjęs de Niro ir Pacino šešėlyje :(

Time Bandits (1981)

...they didn't make history, they stole it! Pradėjau pa-intį su Terry Gilliam kūryba. Ką aš galiu pasakyt apie šį- labai tinka vaikams, kokių 8-12 metų. Šviečiamojo pobūdžio, supa-indina su ypatingom asmenybėm, tikrom ir literatūrinėm. Gal kils noras daugiau pasidomėti Napoleonu arba pasiskaityti apie Robino Hudo nuotykius. Keliaujama laiku, aplankoma 18a. Prancūzija, Viduramžiai, Senovės Roma. Kita vertus, labai senas jis, šių dienų jaunimas verčiau renkasi HP ar Narniją, iš kurių sužinoti kažką naudinga vargu ar galima. Tai tiek.

Possession (1981)

Filmas, prieš kurį Lyncho darbai man pasirodė kaip vaikų žaidimai, lyg arogantiškas paauglys, kandantis cigaretę. Atmosfera, veikėjai, siužetas įtraukia ir nepaleidžia nei minutėlei, vietos interpretacijoms apstu, o pabaiga sunkiai suvokiama ar greičiau man asmeniškai, taip ir likusi neaiški. Sutuoktiniai turi rimtų problemų; žmona nutolo ir susirado meilužį. Vyrui sunku su tuo susitaikyti, jis persekioja ją, neduoda ramybės, prašo, maldauja, reikalauja paaiškinti. Įtampa auga, pamažu suvokiam įsikišus antgamtiškas jėgas, kruvina pykčio ir aistros karuselė kaip reikiant įsisuka ir galiausiai triukšmingai griūva. Filmuota vakarų Vokietijoje ir Prancūzijoje, nuostabi architektūra dar labiau papuočia filmą.

Little Children (2006)

Tos Kalėdos gali žmogų iš proto išvaryt- lakstai, dovanų ieškai, atvirukus keverzoji laisvą minutę ištaikęs,.. Filmams pažiūrėti nebelieka laiko. Todėl pačiu laiku pasitaikė geras filmas KKK, ir nuskubėjau tekina. Žiūrėti kino teatre, o ypač gerą filmą, yra aukščiausia malonumo viršūnė.Du jauni žmonės, Bradas ir Sara, susitinka parke, kur ateina mamos vaikų paganyti. Užsimezga romanas. Abu vedę, turi vaikų. Tai anaiptol nereiškia, kad jie nemyli savo sutuoktinių, Brado žmona puiki moteris, tikra gražuolė (išduotos moters vaidmeniui pasmerkta Jennifer Connely). Paparasčiausiai jie neranda šeimyniniam gyvenime to, ko tikėjosi, vaikai užgriuvo, romantika iškeliavo į Havajus ir nebegrįžo. Nepriekaištingai perteiktas to smaugiamo, dūstančio žmogaus vaizdas.Šalia plėtojama kita linija. Kaimynystėje apsigyvena Ronis, neseniai paleistas iš kalėjimo už ekshibicionizmą. Žmonės jo bijo, smerkia, išniekina jo namus. Didžiausias neapykantos kurstytojas- buvęs policininkas, per nesusipratimą atėmęs gyvybę trylikamečiui ir kamuojamas asmeninių košmarų."Visos laimingos šeimos panašios, kiekviena nelaiminga šeima nelaiminga savaip"- L.Tolstojus.

Arizona Dream (1993)

Kusturicos pavardė man ypač įsiminė po bliuzo naktų 2009-aisiais; tada vienas šaunuolis prikibo, kad nematęs nei vieno Emiro filmo esi, žodžiu, lopas, ir filmų mylėtoju vadintis negali, atseit visa kita yra apšiktas Holivudas. Taigi pamačiau pagaliau kažką iš Kusturicos. Pasirinkau variantą su bent jau žinomais aktoriais, nes filmai kur šnekama chavchalašų kalba man kelia siaubą. O čia aš suprantu- jaunutis Deppas, Vincentas Gallo, Lily Taylor ir Fye Dunaway. Akselis susižavi sau į motinas tinkančia moterimi, ir apsigyvena pas ją. Jis bando įgyvendinti seną mylimosios svajonę- pastatyti skraidymo mašiną. Romaną ironiškai stebi netikra Elindos dukra Greisė, sudėtingo vidinio pasaulio, į savižudybę linkusi atsiskyrėlė. Filmas neprailgsta dėl nuoširdžios aktorių vaidybos, personažai labai įdomūs, juokingi, ir liūdni vienu metu. Įsipina fantastinių motyvų- skraidanti žuvis, kuri karts nuo karto praskrenda skambant vežančiam garso takeliui. Man patiko.

My House in Umbria (2003)

Šakės, rasti dėmesio vertą filmą darosi nepakeliamai sunku, būna sėdžiu ištisas valandas prie interneto- ir nieko! Kažkaip pavyko iškasti My house in Umbria, nusivylus nelikau. Po traukinio katastrofos 4 žmonės stengiasi atsigauti vienos iš keleivių viloje. Patyrę artimojo netektį, jie mėgina vėl atgaut pusiausvyrą ir rast jėgų gyventi toliau. Priežastis, dėl kurios žiūrėjau šį iš pažiūros saldoką filmiūkštį, buvo Maggie Smith. O brolyti, lažinuosi, kad tokių damų vargu ar matėt- geria ir rūko lyg būtų dvidešimtmetė, o galiausiai ima kabinti vidutinio amžiaus vyriškį :D Kažkaip iš pradžių maniau, kad ji bando jį, stengiasi išpesšti informacijos, o paskui bac į galvą mintis- juk čia korimasis ant kaklo! :))

Tetro (2009)

Kaip seniai nemačiau nieko iš F.F.Coppolos, turbūt The Outsiders buvo paskutinis. O juk tai vardas žmogaus, paprastai preparuojančio santykių psichologiją po mikroskopu. Benis atvyksta į Buenos Aires pas brolį, kurio nematė jau visą amžių. Palikęs namus, Angelo užbraukė savo praeitį ir nutraukė visus ryšius su šeima, viską pradėjo nuo nulio. Ir nebesivadina Angelo, dabar jis- Tetro. Aišku, iš pradžių niekas neina kaip per sviestą, vyresnėlis pyksta dėl tokio netikėto įsikišimo, ir šiaip jis neurotiškas, bet kampus išlygina miela jo draugė Miranda.Skaudus filmas. Visada, kai rodomi tėvų žeminami vaikai man pereina per širdį. Spalvoti kadrai- praeitis, juodai balti- dabartis veja vienas kitą, pagrindinė mintis- genijaus vaikas yra pasmerktas. Juokingiausia, kad twist'ą atspėjau likus pusvalandžiui iki pabaigos. Nenustebinsit manęs, seno vilko, che che :) Ir vos atpžinau Claus'ą Marią Brandauerį.. Out of Africa ir Tetro skiria 25 metų laiko tarpas, smarkiai atsiliepęs aktoriaus išvaizdai.

Ghost World (2001)

Dvi nepritapėlės, Enida ir Rebeka, baigia mokyklą. Prieš akis- visas gyvenimas, klausimas, kaip su juo veikt. Rebeka įsidarbina užkandinėj, o Enida blaškosi. Būdama sarkastiška, kandi ir bjauri su žmonėmis, viduje jaučiasi vieniša ir pasimetusi. Turi gabumų dailei, bet nesiryžta stoti į aukštąją mokyklą ir tapti profesionale. Tada pasipainioja keistuolis Seimuras, ir porelė sugalvoja iškrėsti jam pokštą. Kažin ar susidaro prasmingo filmo vaizdas iš to, ką čia parašiau. Bet iš tikrųjų tai labai įdomi istorija, kurios pagrindas ateities perspektyvos, miglotos ir neaiškios, smarkiai bauginančios ką tik iškeptus abiturientus..

Fido (2006)

Zombiai yra mano ypač mėgstama siaubo filmų tema, nors siaubo aišku, retai įvaro. Originali idėja- zombis kaip namų tarnas ir 10% laidotuvių, išskiria Fido iš kitų šios rūšies filmų. Iš pažiūros pavyzdinė šeima įsigyja gyvą numirėlį, ir pavadina jį Fido. Su specialia apykakle šis padaras ne pavojingesnis už triušį, bet be jos.. Visa ši idėja nepatinka šeimos galvai. Tačiau patriarcho vaidmeny jis pritingi,  pirma pasitaikiusia proga išdumia palošti golfo, taigi niekas jo nepaiso. Vyrui nuolatos nebūnant namie, žmona liūdi, o Fido pasirodo nesąs toks atstumiantis ir kraupus kaip gali pasirodyti iš pradžių :) 

Singles (1992)

Dažnai merginai gyvenime pasitaiko, kad laksto paskui patinkantį berną, o šis į ją dėmesio kreipia tiek, kiek į parduotuvės kasininkę. Taip nutinka ir Janet, kuri aklai įsimylėjusi muzikantą Klifą, nuolat organizuoja romantiškus susitikimus, o šis nuolat ją paveda.Styvas lyg ir randa svajonių merginą, tačiau kažkas vis tiek negerai, ir jie išsiskiria. Na, o Debė apskritai neturi antrosios pusės, ir desperatiškai stengiasi ją susirasti. Visų šių jaunų žmonių pasaulį kaip reikiant drebina meilė. Cameron Crowe sąžiningai pavaizdavo, koks sudėtingas gyvenimas dviese, tačiau vertas įdėtų pastangų.

Airplane (1980)

Liūdna žinia mielieji: vakar, sulaukęs 84-erių, mirė legendinis komikas Leslie Nielsenas. Prieš akis iškyla vėpla detektyvas iš "Naked Gun", kaip jis prijuokindavo mane.. Bet kitas filmas, Airplane, kur jis suvaidino daktarą Rumacką, tikra  bomba žanduose :D Po traumų, patirtų nežinomame kare, Tedas Straikeris pameta protą, o jį patį meta mergina, vardu Elein.:) Norėdamas ją susigrąžinti, nusiperka bilietą skrydžiui, kurio metu ji dirba palydove. Staiga lėktuvo pilotai apsinuodija pašvinkusia žuvim ir gresia katastrofa. Vienintelė viltis- tas pats Tedas, kuris yra lakūnas! Bet ar praeities tarumos nepakiš kojos?.. Prasideda įtempta kelionė nusileidimo link.. 

Malefique (2002)

Retai žiūriu siaubo filmus, man tai grynas laiko gaišimas. Bet mano ir sesės skoniai nesuderinami, tad siaubiakas liko vienintele alternatyva. Žinodama, kad amerikiečiai įvarys daugiau juoko nei baimės, ieškojau kažko iš Europos. Atsitiktinumo dėka radau Malefique, iš Prancūzijos. Frankofilei sesei labiau pasisekti negalėjo.. Vienutėje sėdi keturi kaliniai, patikėkit- personažai pagerinti, ypač papingasis Markusas. Nežinia iš kur jiems po ranka pasipainioja sena užrašų knygelė. Pradėjus ją skaityti, kameroje ima dėtis keisti dalykai. Drebėti neteks, bet šiek tiek pasišiurpinti pavyks.

Welcome to the Dollhouse (1995)

Atsimenat tą kvailą komediją "The Princess Diaries", po kurios išgarsėjo Anne Hathaway? Ten buvo tokia keista jos draugė, kuri turėjo savo laidą ir kritišką požiūrį į karališkus reikalus. Welcome to the Dollhouse pamačiau ją visai kitoj šviesoj. Kažkuo ji man priminė Meg iš Family Guy, bet juoktis norisi tik iš pradžių. Bejausmė šeima: visas dėmesys skiriamas jaunėlei, tikram saldainiukui, likę du vaikai nurašomi kaip moksliukas ir nevykėlė, o iš mažosios gal kas ir išeis. Toliau- sunki kasdienybė mokykloje; absoliutus draugų nebuvimas, o kur dar peštukas, grasinantis tave išprievartauti... Galiausiai- nelaiminga meilė lovelasui vyresniųjų klasių mokiniui. O tau tik 13. Kokios ateities perspektyvos? Taip gyvena dažnas paauglys; nuolat kišamos komedijos su saldžiais happyendais tėra būdas pabėgti nuo karčios realybės. Gyvenimas spardo tau šikną, kai esi paauglys. Paskui įpranti arba iššaudai pusę savo klasės.

Turks Fruit (1973)

Ruther Hauer man visada buvo tikro vyro etalonas, gaila, kad jam buvo nuolat kišami blogiukų vaidmenys abejotinos vertės trileriuose ir veiksmo filmuose, kurie vos ištraukia penketą. Šis olandų aktorius jiems per geras. Erikas guli lovoj. Paskui atsistoja ir ima masturbuotis prieš nuotrauką ant sienos. Pamažu sužinome, kad tai seniai prarasta meilė, mergina, vardu Olga. Praeityje- aistringa, bet sudėtinga jųdviejų meilės istorija. Pirmas 20 minučių sėdėjau kaip ant adatų- nežinai, kuo filmas dar kartą tave priblokš. Draugė tvirtino tą patį: "pirmą pusvalandį maniau, kad kažką sumaišei man jį siūlydama" :) Nesupraskit klaidingai, nevaidinu čia vaidilutės Birutės. Tiesiog nesi pratęs matyti tokų dalykų.

Death at a Funeral (2007)

Pavargus nuo amerikietiškų komedijų absurdiškumo, vakar ieškojausi kokio šviežesnio, britiško oro gūsio. Mirus tėvui, į laidotuves susirenka giminaičiai- žmona, vaikai, artimiausi draugai- atsisveikinti su velioniu ir palūdėti amžinybėn. Atrodo, kas čia juokingo? Nu čia vienintelė rimta dalis- aplinkybės, nes nesusipratimai prasideda jau įnešus karstą :)) Aibė kvailų nutikimų, supainioti vaistai, gėdinga velionio paslaptis, viskas tvinkčioja it votis, grasinanti sprogti ir aptaškyti rimtus susirinkusiųjų veidus. Seniai taip nesijuokiau :D O ypač pribloškė Ewen Bremner sukurto veikėjo panašumas į vieną pažįstamą, tiek išorinis, tiek psichologinis portretas. Tas įkyrus aistavimas ir mergišiaus manieros, o God :D

Public Enemies (2009)

Labas vakaras. Vėl sekmadienis, baigėsi paskutinė rudens savaitė. Čia pat žiema, o ką gi veikti ilgais žiemos vakarais, kai šaltis neleidžia kišti nosies į lauką? Žiūrėti filmus. Šiandien nutariau prisiminti "Public Enemies. Sako, Michael'as Man'as jau seniai svajojo pastatyti šį filmą, tik stokojo lėšų. Galiausiai žodis tapo kūnu, nuostabiai pasirodė Holivudo numylėtinis Johny Deppas, o aš sužinojau liūdną jauno žmogaus istoriją. Atsimenu grįžus ilgai knisausi wikipedijoj, norėdama daugiau sužinoti apie Dilindžerį. Anksti netekęs motinos, skriaudžiamas ir ujamas tėvo, berniukas matė daug vargo. Vėliau įsidarbino krautuvėj, ėmė plėšikauti. Galiausiai įkliuvo ir už smulkią vagystę gavo nedovanotinai didelę bausmę- sėdo už grotų vos ne dešimčiai metų. Aišku tokia vieta dar nei vieno kupros neištiesino, ir išėjęs laisvėn Dilindžeris oho kaip pasiautėjo. Beskaitant pasidarė liūdna, susidaro įspūdis, kad jis gyveno vos vienerius metus, kol plėšikavo. Įspūdingi bankų plėšimai, pabėgimas iš cypės, meilė, o paskui baimė, slaptymasis, draugų netektis ir galiausiai galas. Nori nenori, kai vaidina Deppas, pajunti simpatiją esantiems už įstatymo ribų. Kita vertus, aš blogiečiams visada linkiu gero :)

Just One of the Guys (1985)

Įdomiausia čia feministinė potekstė, ko nemačiau jokioj kitoj paauglių santykius gvildenančioj romantinėj komedijoj. Terė gyvenime turi viską- išvaizdą, populiarumą ir achujieną bahurą. Taigi gauna skaudų smūgį, kai žurnalistikos mokytojas atideda jos straipsnį į šalį vien todėl, kad ji mergina. Atseit esi graži, vadinasi, kvaila. Terė pasiryžta bet kokia kaina laimėti straipsnio konkursą- persirengia vyru ir mėgina dar kartą. Bet vaikinų gyvenimas ne toks paprastas- tave gali primušti chuliganai, sunkūs pratimai sporto salėj, merginų dėmesys ir simpatiškas naujasis draugelis :)) Yra prie ko prikibti- pavyzdžiui- kur naujojo mokinio dokumentai? Juk negali taip paprastai išdygti klasėj kaip grybas. Bet kabinėtis nesinori, nes rezultatas pilnai patenkina. Juokingas Terės brolis Badis, mėtantis seksistines užuominas merginoms ir beviltiškai mėginantis prarasti nekaltybę, labai pagyvina ir taip chaotišką marmalą. Kai žiūrėjau Just One of the Guys, jo reitingas imdb.com buvo 5,6, dabar žiūriu pakilęs iki viso 6. Šaunu!

Secret Admirer (1985)

Maiklas gauna anoniminį meilės laišką, ir padaro išvadą, kad jį parašė populiariausia mokyklos mergina Debor, iš kuklumo nemirs bachūrėlis...Padedamas geriausios draugės, vaikis mėgina užkariauti jos širdį. Kadangi Maiklas skiriasi nuo Deboros aplinkos vaikinų- rašo jai meilės laiškus, yra mandagus ir gražiai elgiasi, nu žinot, negraibo visų akivaizdoj už šiknos, tai palieka įspūdį. Visgi kažkas čia ne taip...

Greta šios, rutuliojasi kita, ne mažiau įdomi linija- nesusipratimo dėka jaunuolių tėvai ima kaltinti kits kitą neištikimybe, užverda tokios aistros lyg būtum Italijoj :) Ypač juokinga kai apžvalgos aikštelėj vienu metu atsiduria tėvai ir vaikai. Tuo pačiu tikslu :D.

Smoke (1995)

Siužetas kaip dūmas- sklando ore laisvai, kaip jam patinka. Atskiri personažai pamažu logiškai užima savo vietas įvykių grandinėj. Tabako parduotuvėlėj dirba Augustas; jis mėgsta kasdien fotografuoti gatvę ir klijuoti nuotraukas į albumą. Jis turi narkomanę dukrą, bet to dar nežino. Polas neseniai prarado žmoną, jis vaikšto be vietos, todėl ne iš karto išgirsta pagalbos šauksmą, net jei jis paskambina tau į duris. Tomas, juodaodis vaikinas, mėgina išsaugoti sveiką kailį- jis ką tik nušvilpė didelę pinigų sumą iš vietinio banditėlio. Didžiausia jo svajonė surasti tėvą, kurio niekada nepažinojo. Paslaptys ir praeitis susitinka vienoj Bruklino kaimynystėj, kur gyvenimas iš paskutiniųjų stengiasi atrodyti normalus.

Romper Stomper (1992)

Pažintis su skinheadų kultūra. Neapykanta kitataučiams, siauraakiams, juočkiams ir kitiems ne baltiesiems. Man asmeniškai pats įtaigiausias ir gražiausias čia Russel Crowe vaidmuo. Byra skinų gauja; čia dar pasipainioja graži mergiotė, kurią įsimyli iš karto du vaikinai. Viskas veda susinaikinimo link, o finalinė scena sukėlė smarkią užuojautos bangą. Išdavystė dar niekada neatrodė tokia skaudi. Matome apleistas landynes, kur glaudžiasi šis gąsdinančios išvaizdos jaunimėlis, o geriau įsižiūrėjus- nelaimingi, niekam nereikalingi vaikai, susiradę sau gyvenimo tikslą- nekęsti kitų, kad paslėptų faktą, kokie vieniši ir pažeidžiami yra.

The Piano (1993)

Pažiūrėję šitą, pažadu, lėksit ieškoti garso takelio- jis pasakiškas! Nebylė moteris su dukra atkeliauja į Naująją Zelandiją, kad ištekėtų už vietinio žemvaldžio. Kažkas panašaus į vedybas paštu, kai sutuoktiniai pirmąkart pasimato vestuvių dieną.. Keista, ir ačiū dievui, realiam pasaulyje nepraktikuojama :D Iškyla viena problema- josios fortepijonas stūksto pakrantėj, nepajudinamas iš vietos, ir vyras parduoda jį kaimynui. Žmona pasiunta, bet nieko nepadarysi. Negalėdama skirtis su mylimu daiktu, ji sudaro sandėrį su naujuoju savininku. Dabar galvoju- vyras negalėjo partįst to instrumento, o kaip kaimynas rado būdą? Juk galėjo pasisamdyt žmonių, pasigerint žmonai, bet ne, patingėjo niekšas.. Tai paskui tegu neverkia. Taip paprastai čia išdėsčiau.. Iš tikrųjų filmas labai gilus; neįgalaus žmogaus pastangos išreikšti savo išgyvenimus, jausmus, perteikti save muzikoje labai jaudinantis. Holy Hunter pelnytai gavo už šį triūsą Oskarą. Labai emocinga istorija apie meilę ir išsivadavimą.

Heavenly Creatures (1994)

Kiekviena mergaitė gyvenime yra turėjusi geriausią draugę. Patikėtinę, kuriai atskleidžia savo slapčiausias svajones, su kuria dūsauja dėl bernų arba tiesiog smagiai pletkina. Polina vieniša, kompleksuota paauglė. Jos gyvenimas nuobodus ir liūdnas, iki ji sutinka Džuljetą. Merginos sukuria svajonių pasaulį, į kurį bėga nuo kasdienių rūpesčių ir paįkyrėjusios  rutinos. Tokia artima draugystė ima kelti nerimą Polinos mamai. Maža filmų, kur realybė idealiai derėtų su fantazija. Keisčiausi padarai, ištisi rūmai stoja mums prieš akis, nes vaizduotės galia beribė, o širdis pakylėta. Platonas teigė, kad tikra draugystė pasitaiko tik kartą per 100 metų. Piteris Jacksonas parodė, kokia nuostabi, o kartu ir pražūtinga ji gali būti...

The Accidental Tourist (1988)

Jau anksčiau išliaupsinau Williamo Hurto vaidybinius gabumus, nėra reikalo kartotis. Šįkart jis vaidina prislėgtą turistinių atmintinių rašytoją,- po sūnaus netekties, iširus santuokai, sunku patikėti, kad gyvenimas tau dar kartą nusišypsos. Net šuo nerodo jokios užuojautos. Tada jis susipažįsta su dresuotoja Muriele, nu ir nuo šitos vietos aišku kaip baigsis istorija .Geena Davis gavo Oskarą už tą dresuotoją. Šmakšti, drąsi, linksma moteris, ko jai parūpo tas Meikonas, nesuprantu. O kaip stengiasi atsikovoti jį iš depresijos gniaužtų! Kas man dar patiko- netekties šydo apgaubto žmogaus portretas. Hurtas toks liūdnas, depresovas, tiesiog nepaguodžiamas. Suartėjęs su šaunia moterim, jis jaučiasi kaltas, nevertas laimės. Psichologinis voratinklis tankus, bet tai silpnos gijos. P.S. šuns savivalė pažabojama :))

Buffalo 66 (1998)

Ką tik išėjęs iš kalėjimo, Bilis neturi kur eiti. Vadinasi, ir skubėti nėra kur. Visgi jis pagrobia mielą storuliukę (Christina Ricci), kad ši pavaidintų jo sužadėtinę prieš tėvus. Mergina turi daugybę progų pabėgti, bet to nepadaro. Pačio gyvenimas turbūt nepersunktas įvykių, todėl ji nuolankiai priima šią likimo avantiūrą. Šeima šalta ir nejautri, kad ima juokas iš tokių krupščių vargšelio pastangų: kaip jis moko "sužadėtinę", ką reikia sakyti ir ko ne. Geras indie žanro pavyzdys. Paslaptinga, žavi, neurotiška Vincento Gallo natūra suteikė reikiamą prieskonį, bet patiks tikrai ne visiems. Kadangi neprikišta saldžių momentų, jausmingų siužeto vingių ir kvailų sutapimų, dažnų romantinėse komedijose, lengva įsivaizduoti, kad taip nutinka ir realiame gyvenime.

Clerks 2 (2006)

Po 12 metų pertraukos vėl sutinkame Dantę ir Rendelą. Vyrukai beveik nepasikeitę, gal tik Rendelas kiek pastorėjęs, bet toks pat šmaikštus. Namų apyvokos parduotuvė supleška, ir porelė nuo šiol dirba McDonald's analoge. Vėl aibė patyčių: rasistiniai juokeliai, ginčas dėl Anos Frank tapatybės ir.. Dantės palydėtuvės. Taip taip, jūs teisingai išgirdot, jis iš kažkur ištraukia sužadėtinę ir žada palikti Niu Džersį visiems laikams. Be senbuvių Džėjaus ir Bobo, dar matome skaistuolį Eliją, kuris pamišęs dėl Transformerių ir Žiedų valdovo. Ypač juokinga, kai jis ginčijasi su Rendelu dėl pastarojo meninės vertės. One ring to rule them all.. Paprastai tęsiniai niekada nepateisina vilčių, tai būna tik pastangos pasipelnyti, pasinaudojus pirmos dalies sėkme. Bet čia viskas idealu. Antroji dalis man net įdomesnė, daugiau veikėjų. Ir šokiruojantis Kinky Kelly pasirodymas.

Clerks (1994)

Namų apyvokos parduotuvėje, kur dirba Dantė, nuolat atsitinka kažkas netikėto ir įdomaus. Tuo tarpu į vaizdajuosčių parduotuvę, esančią šalia, kur dirba Rendelas- ne. Todėl draugelis nuolat trinasi pas Dantę, įžeidinėja klientus ir aptarinėja Žvaigždžių karų scenas. Du durniai stumdo laiką :D O kur dar kvaišų porelė- Džėjus ir Bobas, kurie nuolat malasi netoliese ir iš nuobodulio išdarinėja visokias nesąmones. Veiksmas apima vieną dieną, kuri atneš jums tikrai daug juoko.

The Inception (2010)

Laukiamiausia 2010-ųjų premjera, surinkusi krūvas šlamančių kino teatruose ir vargu ar palikusi nors vieną nepatenkintą. Kertinis akmuo- sapnuose galima įteigti žmogui naują mintį, nulaužus jo gynybinę sistemą. Šauni komanda iš di Caprio, Gordon- Lewit, Tom Hardy ir dar poros bičų imasi šios užduoties. Prasibrovus į jauno paveldėtojo sapną, reikia jam pakišti mintį- sužlugdyti kompaniją, kuri jam atiteko po tėvo mirties. Vilčių teikia tai, kad tėvas ir sūnus nebuvo artimi. Gretimai rutuliojasi ir asmeninė vieno pagrindinių veikėjų drama- šis viliojantis sapnų pasaulis pražudė jo žmoną. Ją suvaidino Marion Cotilard. Sakyčiau stulbinantis aktorės parinkimas, bet kuri kita saldi pupytė būtų viską sugadinusi ir seilių nespėtum valytis. Nors ji ir mirė, vyras gali lankyti mylimąją sapnuose- laiko ją įkalinęs, nuolat rizikuodamas savo paties sveiku protu. Atskirti ribą tarp sapno or realybės ilgainiui ne taip paprasta. Ir žinoma, stulbinantys spec. efektai, Nolanas perspjovė pats save. The Dark Knight buvo neblogai, o dabar visai iš koto išvertė. Yra tik vienas minusas. Kodėl čia po akim maišosi Ellen Page, god dammit?? Iš šitokio plataus Holivudo veidų katalogo atrinkt tokią atstumiančią mergšę, net medinė Mia Wasikowska būtų geriau. Praėjo tie laikai, kai reikėjo talento, dabar žvaigžde gali tapti bet kas.

The Dead Girl (2006)

Randamas žiauriai subjaurotas jaunos merginos lavonas. Šis įvykis praleidžiamas per penkias skirtingas prizmes, vienaip ar kitaip, liūdnas nutikimas paliečia vienas su kitu nesusijusius žmones- šeimą, kurios duktė dingo prieš 15 metų; motiną, kurios duktė pabėgo iš namų ir jos nebesimatė, dar vieną bobą (sukrečiantys jos veiksmai, neišduosiu kokie) ir visai nepažįstamą moterį, radusią kūną (australų deimantas Tonni Colette). Nieko nėr baisiau, kaip viltis surasti pražuvėlį, o paskui jas prarasti.. O gal gyventi tomis viltimis?.. Britany Murphy.. Dabar, kai ji mirusi, į filmą žiūri visai kitaip, jis atrodo dar tragiškesnis. Gyva būdama aktorė man atrodė lėkšta vulgarių manierų blondinė- iki pamačiau Spun, o paskui šitas. Niekas nebūtų geriau suvaidinęs. Nei Clare Danes, nei Alycia Silvesterone, niekas... Čia neabejotinai geriausias Brithany Murphy pasirodymas didžiajame ekrane.

The Saint of Fort Washington (1993)

Atsigavau ir galiu šį tątarstelėt... Koks depresovas, beviltiškas, žiaurus ir tikras filmas, iškart įspėju, bus laaaabai liūdna. Du benamiai, senbuvis Jerry ir šizofrenikas Mathew, kuris be gatvės neturi kur eiti, stengiasi išgyventi. Plauna mašinų stiklus, gaudo kiekvieną centą, miega vargšų prieglaudose.. Jie neturi nieko, išskyrus draugystę. Prislegianti peržiūra. Jokių prošvaisčių, jokio happy endo. O juk šitaip gyvena tūkstančiai žmonių visame pasaulyje.

Girl with a Dragon Tattoo (2010)

Europinių filmų, gražiai pasakius, aš nepastebiu. Tas egzaltuotas buities vaizdavimas, ištisinės sekso scenos, maždaug kokie mes natūralūs, jūs tik pažiūrėkit, arba necenzūruotas šiknos valymasis,give me a break.. Gal kiek perdėjau, bet jie neparodo nieko naujo; taip, žmonės mylisi, taip, šika, ir aš nenoriu viso to žiūrėti ekrane, lyg būčiau kokia iškrypėlė. Neformalus jaunimas nuo tokių filmų kaifuoja ir paniekinamai suraukia nosį prieš holivudinius filmus. Nepamiršiu to karto, kai vienas tokių iš aukšto manęs paklausė: "O tu žinai, pvz., tokį Lynchą?" Be komentarų. Bet grįžtam prie esmės. Šitas filmas nurovė. Išėjau tokia kaip apsinešus nuo narkotikų, jis manęs nepaliko dar kelias dienas, stovėjo matyti vaizdai akyse. Nuostabus. Pribloškiantis. Tragiškas. Susikompromitavęs žurnalistas ir problematiška hakerė tiria 40metų senumo bylą; prieš tiek metų dingo mylima anūkė. Senelio viltį palaiko tik kiekvienais metais paštu gaunamas paveiksliukas su džiovintomis gėlėmis. Tai reiškia, kad žudikas gyvas. O juo galėjo būti bet kuris šeimos narys, nes merginos laukė didelis palikimas, kalbam apie itin turtingus asmenis. Filmas žiauriai ilgas, bet be priekaištų. Jokio debiliško humoro, meilės istorija pateikta neįkyriai, o pabaiga nenuspėjama; likus keliom minutėm iki galo man kirbtelėjo kažkoks įtarimas, bet pamačiau tai, ko nesitikėjau. Twistas išdirbtas preciziškai. Šiurpą kelia tai, kad juostą ekranizuoja ir Holivudas. Ir dar toks puikus režisierius kaip David Fincher.. Negi godumas tokio masto, kad nebaisu susiteršt vardą rizikingu remeiku?

Becoming Jane (2007)

Gerai, kad parodė per LRT, nes vargu, ar būčiau pažiūrėjus per kompą. Nors filmą turiu jau seniai, jis tyliai guli kompakte-tokių dramų-melodramų stengiuos vengti, atrodo tuščias laiko švaistymas. Bet patogiai išsidrėbus prieš televizoriuką susižiūrėjo maloniai. Jane Austen. Rašytoja, parašiusi tokius visam pasauly žinomus romanus kaip "Puikybė ir prietarai", "Ema", pati buvo senmergė. Tiesiog neįtikėtina, turint omeny, kokios romantiškos istorijos glūdi po šiais pavadinimais, kokia meilė. Filme paaiškinama, kaip čia nutiko, kad tokia jausminga mergina liko be jaunikio. Žiauriai prijaučiu nelaimingoms pabaigoms; tik tada meilė turi kažkokią prasmę. Iš kitos pusės- pagyventų drauge jaunimas,  atsibostų vienas kitam, ir skirtųsi. O dabar lieka tas peršulys širdy: o kaip galėjo būti, ak... :)

Rushmore (1998)

All's fair when love is war. Max Fisher nėra pats geriausias mokinys, bet jis yra papomokinės veiklos karalius. Nėra būrelio, kurio jis nebūtų lankęs. Tokius mokykloj vadinam "aktyvistais". Nu ir ateina į mokyklą nauja mokytoja, Maxas pameta dėl jos galvą; bet kokios galimybės, kai tau 15-ika? :) Bet jis užsispyręs ją mergina, pastangos kelia juoką, o atkaklumas verčia susimąstyti. Reikalai dar labiau komplikuojasi, kaip dėl mokytojos širdies ima konkuruoti melancholiškas turtuolis Blumas. Varžovai kiša pagalius vienas kitam į ratus, gražu žiūrėt- turčių vaidina pats Bill Murray. Wes Anderson neišsemiama tema- patrauklūs nevykėliai, startavęs lyg patranka, ir toliau joja ant šio arkliuko. Niekada nenuvylė po Bottle Rocket, kurį laikau točnu šūdu.

The Butcher Boy (1997)

Patinka man Neil Jordano filmai. Turi savo stilių vyras, kiekvieną kartą pamatai kažką nauja, o ne kratai atmintį- kur jau man tai matyta, ką čia primena? Padauža Francie gyvena sunkų gyvenimą- tėvas girtuoklis ir depresuota motina, barniai šeimoje, skurdas supa jį kasdien. Bet nuo jo veido nedingsta šypsena, vaikis turi geriausią draugą ir gyvenimo sunkumai jo neslegia. Jo džiugesys kažkoks maniakiškas, pasitikėjimas savimi- lyg uola. Bet viską sugadina šlykščioji ponia Nugent. Jiedu iškasa karo kirvį, kovojama bus iki galo. Vienas tų liūdnų komedijų variantų; juokiesi ir liūdi vienu metu. Nesu mačius vaiko, kuris pamažu eitų iš proto, bet patyrus tiek netekčių, išdavystę jūs irgi neatlaikytumėt.

The Adventures of Priscilla, Queen of the Desert (1994)

It's a road movie with attitude and the occasional frock. Transvestitai! Nepamatysi tokių filmų kasdien, patikėkit manim :) Žodžiu 2 transvestitai ir transeksualas Bernadetė keliauja autobusu po dykumą. Jų tikslas- Alice Springsas, kur jų laukia pasirodymas. Deja, autobusas sugenda ir trys keistuoliai atsiduria in the midle of nowhere. Niekad nesupratau, kodėl vyrai, persirenginėjantys moterimis, renkasi tokias ryškias spalvas, iššaukiamą makiažą- atrodo kaip pigios prostitutės. Neseniai skaičiau straipsnį Panelėj (gėda) apie Maksimą-Lolą iš Vilniaus, kuris tai aiškina taip: tokios moterys susilaukia didesnio vyrų dėmesio. Eeeee, kas tų vyrų galvoj dedasi? :D

Shine (1996)

Biografinė drama apie pianistą Davidą Helfgott'ą, arba sunkus genijaus kelias. Mažasis Davidas jau vaikystėje parodė neįtikėtinus pianisto gabumus. Griežtas tėvas nuolat jį spaudė siekti daugiau ir daugiau. Paties vaikystė buvo liūdna, todėl dabar šeimos patriarchas laiko visą šeimą lyg po dangčiu. Nuolatinė įtampa, reiklūs mokytojai, priveda Davidą prie psichiatrinės durų. Kaip smarkiai gali pakenkti didelės ambicijos jautriai menininko sielai! Scena bare, kur Davidas ateina ieškodamas pianino ir atima visiems žadą savo muzika, stulbinanti, sukelia tokį emocijų gūsį, kokį jau seniai buvau patyrus. Geoffrey Rush dar niekada nebuvo toks įtaigus.

The Cider House Rules (1999)

A story about how far we must travel to find the place where we belong. John Irwing skaitomas masiškai. Bent jau mano bibliotekoj gaut jo romaną tolygu Kalėdiniam stebuklui. Knygos keliauja iš rankų į rankas, lentynose tikrai dulkių nerenka. Sidro namų taisyklės vadinamas vienu geriausių jo romanų, nenuostabu, kad Holivudas nusprendė iš to pasipelnyt. Įdėjo nemažai pastangų, ir produktas išėjo itin neblogas. Našlaitis Homeras gyvena ne taip jau liūdnai- turi daktrą Larčą, kuris jį beprotiškai myli, dvi atsidavusias med. seseris ir būrį draugų našlaičių, bet jam vis tiek trūkta tikros šeimos. Taigi, kai į prieglaudą atvažiuoja jauna pora pasidaryti aborto, Homeras nutaria vykti su jais į obuolių ūkį. Pabandyti rasti savo vietą gyvenime. Aišku, knygos ir filmo siužetai smarkiai skiriasi, gaila dėl neišplėtoto Melanijos portreto, kurio filme išvis nėra; apmaudu, kad išmestas toks svarbus ir stipus charakteris.Užtat Michael Cane nuostabus. Good night, you princes of Maine. You kings of New England.

Zombieland (2009)

Zombiai! Kaip jie man patinka! Suėjo kaip desertas su vaisiais, žele ir plakta grietinėle, mmmmm...Įdomus siužeto sprendimas- nepaaiškinama, kaip miestelis virto zombių okupuota zona, neatsikratoma jais ir pabaigoje. Parodomi tik juokingi ketvertuko nuotykiai, mėginant išgyventi. Dvi merginos ir du vyrukai. Kadangi vienas- suaugęs vyras, o viena merginų- vos prasikalus paauglė, susimetusių porelių nesitikėkit :) Mergos ne iš kelmo spirtos, gražu žiūrėt, kaip kokius tris sykius apsuka vyrus apie pirštą :D Ir žinoma, Bill Murray, apsimetantis zombiu, kad išgyventų- papuošė filmą savo pasirodymu, nors ir trumpu. Šviežias oro gūsis temoj, kuri, atrodė, jau išsemta.

Adam (2009)

Mėgstu filmus apie psichines ligas, nieko panašaus nebuvau mačius, tai pirmoji pažintis su Aspergerio sindromu. Jaunas, vienišas vaikinas susipažįsta su nauja kaimyne, žavia mergina vardu Betė. Jų santykiai, labai iš lėto visrta romatiškais jausmais. Bet, kadangi Adamas serga, ne viskas taip paprasta. Filmas, iš kurio daug išmoksti. Turėjau pagooglint, kad geriau suprasčiau, kas būtent kelia problemų žmonėms, sergantiems šiuo sindromu. Paprasčiausias metafora, sarkazmas, net anekdotai tokiems žmonėms neįkandami. Viską reikia rėžti tiesiai. Bet meilė, deja, nėra tokia atvira ir aiški.

Lawn Dogs (1997)

Sam Rockwell įsidėmėjau po nuostabaus sci-fi, pavadinimu Moon Taigi ieškojau dar kažko gero su juo, ir pažiūrėjau šitą. Nu.. Vidurinės klasės amerikiečių drama- maža mergaitė nepritampa naujoj aplinkoj, vietoj to, kad pardavinėtų sausainius kaip skautė, laiką leidžia su keistu vejos pjovėju (Sam Rockwell). Pedo allert, pedo allert! Tėvai išsigandę uždraudžia šią draugystę, viskas vos nesibaigia tragedija. Toks apie viskuo persisotinusią, visuomenės nuomonės paisančią,  teisingą šeimą. Suprantamas tėvų susirūpinimas, kai mažos mergaitės draugas- trisdešimtmetis vyras. Bet ne viskas taip iškrypėliška kaip Kedžio istorijoj. Misha Barton miela, daug žadanti mergaičiukė, nė ženklo, kad ateity prasmegs narkotikų liūne.