Labas vakaras. Vėl sekmadienis, baigėsi paskutinė rudens savaitė. Čia pat žiema, o ką gi veikti ilgais žiemos vakarais, kai šaltis neleidžia kišti nosies į lauką? Žiūrėti filmus. Šiandien nutariau prisiminti "Public Enemies. Sako, Michael'as Man'as jau seniai svajojo pastatyti šį filmą, tik stokojo lėšų. Galiausiai žodis tapo kūnu, nuostabiai pasirodė Holivudo numylėtinis Johny Deppas, o aš sužinojau liūdną jauno žmogaus istoriją. Atsimenu grįžus ilgai knisausi
wikipedijoj, norėdama daugiau sužinoti apie Dilindžerį. Anksti netekęs motinos, skriaudžiamas ir ujamas tėvo, berniukas matė daug vargo. Vėliau įsidarbino krautuvėj, ėmė plėšikauti. Galiausiai įkliuvo ir už smulkią vagystę gavo nedovanotinai didelę bausmę- sėdo už grotų vos ne dešimčiai metų. Aišku tokia vieta dar
nei vieno kupros neištiesino, ir išėjęs laisvėn Dilindžeris oho kaip pasiautėjo. Beskaitant pasidarė liūdna, susidaro įspūdis, kad jis
gyveno vos vienerius metus, kol plėšikavo. Įspūdingi bankų plėšimai, pabėgimas iš cypės, meilė, o paskui baimė, slaptymasis, draugų netektis ir galiausiai galas. Nori nenori, kai vaidina Deppas, pajunti simpatiją esantiems už įstatymo ribų. Kita vertus, aš blogiečiams visada linkiu gero :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą