Girl with a Dragon Tattoo (2010)

Europinių filmų, gražiai pasakius, aš nepastebiu. Tas egzaltuotas buities vaizdavimas, ištisinės sekso scenos, maždaug kokie mes natūralūs, jūs tik pažiūrėkit, arba necenzūruotas šiknos valymasis,give me a break.. Gal kiek perdėjau, bet jie neparodo nieko naujo; taip, žmonės mylisi, taip, šika, ir aš nenoriu viso to žiūrėti ekrane, lyg būčiau kokia iškrypėlė. Neformalus jaunimas nuo tokių filmų kaifuoja ir paniekinamai suraukia nosį prieš holivudinius filmus. Nepamiršiu to karto, kai vienas tokių iš aukšto manęs paklausė: "O tu žinai, pvz., tokį Lynchą?" Be komentarų. Bet grįžtam prie esmės. Šitas filmas nurovė. Išėjau tokia kaip apsinešus nuo narkotikų, jis manęs nepaliko dar kelias dienas, stovėjo matyti vaizdai akyse. Nuostabus. Pribloškiantis. Tragiškas. Susikompromitavęs žurnalistas ir problematiška hakerė tiria 40metų senumo bylą; prieš tiek metų dingo mylima anūkė. Senelio viltį palaiko tik kiekvienais metais paštu gaunamas paveiksliukas su džiovintomis gėlėmis. Tai reiškia, kad žudikas gyvas. O juo galėjo būti bet kuris šeimos narys, nes merginos laukė didelis palikimas, kalbam apie itin turtingus asmenis. Filmas žiauriai ilgas, bet be priekaištų. Jokio debiliško humoro, meilės istorija pateikta neįkyriai, o pabaiga nenuspėjama; likus keliom minutėm iki galo man kirbtelėjo kažkoks įtarimas, bet pamačiau tai, ko nesitikėjau. Twistas išdirbtas preciziškai. Šiurpą kelia tai, kad juostą ekranizuoja ir Holivudas. Ir dar toks puikus režisierius kaip David Fincher.. Negi godumas tokio masto, kad nebaisu susiteršt vardą rizikingu remeiku?