This kind of certainty comes but once in a lifetime. Vidurnaktį besivartaliodama lovoje ir kovodama su miegu galiausiai pažiūrėjau šią ašarų kranus atsukančią dramą. Clint Eastwood ir Meryl Streep negalėjo nuvilti; vietoj to privedė mane prie sunkios dehidratacijos. Pati gražiausia istorija apie meilę, kokią esu mačius.. Mirus motinai, dukra ir sūnus sužino apie jos meilės nuotykį su kitu vyru. Iš pradžių kyla pasibaisėjimas, vėliau pamažu iš dienoraščių išplaukia visa skaudi meilės istorija. Nuo gyvenimo pavargus namų šeimininkė susipažįsta su fotografu, atvykusiu fotografuoti nuostabių Madisono tiltų. Neilgai trukus įsižiebia stiprūs jausmai- per keturias dienas, kurias jie turi, išgyvena tikrąją meilę, kuriai nėra vietos. Frančeska ištekėjusi, turi du vaikus, bėgti su nauju vyriškiu jai per vėlu- ilgai užsisėdėjus nebežinai, kaip tas daroma. Be to, toks poelgis pasmerktų šeimą apkalboms, apkartintų vaikų gyvenimą. Galiausiai abu imtų gailėtis, o grįžimas nebūtų įmanomas. Filme mažai veiksmo, esmė- dialoguose. Gaudai kiekvieną žodį, čia nieko nėra nereikalingo ar betikslio, vaidyba atima žadą. Prisiklausiau visokių šnekų, kad
senių meilė šlykšti, o ir pati maniau, kad tai labiau jaunų reikalas. Bet jaunoji karta nepajėgi taip suvaidinti aistros ir nevilties. Palikite tai meistrams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą