Vienu aspektu šita romantinė drama, o gal dramiška komedija stačiai siutina. Prie tavęs statosi nesveikai gražus bernas, o tu ten maivaisi- atseit atleisk, bet aš tavęs nemyliu. Koks skirtumas, esmė kad jis tave myli, ir taip.... iš tikro, nesavanaudiškai. Et, kvailos tos mergos.
Ieškodamas įkvėpimo, rašytojas su šeima atsikrausto į pilį, su viltim parašyti daug sėkmingų darbų. Praeina 12m, o jis neišstena nė sakinio, dukterys nevilty, kad liks senmergėmis šitam Dievo pamirštam užkampy, nudistė antroji žmona joms niekuo padėti negali. Ir atvyksta, kaip Jane Austen romane, pas juos du žavingi broliai. Vyresnioji sesuo (Rose Byrne) ant jų tiesiog šoka kaip lapė ant vištos, pamiršdama visą orumą, prasideda nesusipratimai. Ilgą laiką nesusivokiau, kuris brolis kuriai seseriai klius, kaip bus su tuo sodininku-graikų dievu-Stephenu?
Viską matome jaunosios sesers- Cassandros- akimis: jai sunku susigaudyti savo jausmuose, galų gale palikti paauglystės vėjavaikiškumą ir susigyventi su skaudžia šeimos praeitimi. O dar meilė be atsako, kurios nesuprantu (Henry Thomas tikrai nekelia švelnių jausmų,
common..) Režisieriui tiesiog reikėjo parinkti fiziškai bjauresnį sodininką, kaip vienas komentatorius sakė, nes tai tiesiog fiziologiškai neteisėta,
it's a fuck'n crime to say a no to Henry Cavill!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą