Red White & Blue (2010)

Po Henry: Portrait of A Serial Killer, čia antras toks didelis sukrėtimas,- jautiesi šlykščiai, nerekomenduotum niekam, ir vis dėl to.. Kerintis. Erika elgiasi kaip paskutinė kekšė, dulkinasi su bet kuo, kas atrodo nesuprantama (nepadoru?). Neilgai trukus ji susipažįsta su Neitu, keistuoliu barzdočium, kuris slepia ne vieną skeletą spintoj. Frenkis muzikantas, slaugo vėžiu sergančią motiną ir svajoja daug nuveikti gyvenime. Visų trijų keliai susikerta protu nesuvokiam finale. Kartu tai- kandus pasišaipymas iš Amerikos, durnos amerikietiškos svajonės. Filmuota labai įdomiai, pradžioj nėra jokių dialogų, žiūrėdamas jautiesi lyg stovėtum ten pat, bare, ar kambaryje. Prasideda vangiai, rodos niekas nevyksta, na o paskui atliekamas wrong turn, po kurio kelio atgal nebėra. Jautrių nervų žmogeliai geriau nežiūri...