Asmeniškai man tai mėgiamiausia filmų rūšis- pavadinsiu ją "pamestinukai"; užtinkami itin retai, niekam negirdėti, nuostabūs. Toks ir šis- jauna moteris (Ashley Judd) ieško savo vietos po saule. Sutinkame ją, kai ji, susikrovusi mantą, palieka netikusį vaikiną irir atvažiuoja į Floridą ieškoti geresnio gyvenimo. Įsidarbina suvenyrų krautuvėlėje, išsinuomoja namelį. Gyvenimas įsivažiuoja, aplink ima suktis keli gerbėjai- plevėsa Rikas ir intelektualusis Maikas, tačiau Rubi neduoda ramybės egzistenciniai klausimai, ji rašo savo dienoraštyje- kas aš esu? Ar tai, ką aš dirbu? Ar tai, su kuo draugauju? Taip ir sekame Rubę, pilką, bet mielą kasdienybę, iki vyras vėl pridaro jai bėdos. Nemėgstu Ashley, bet šis filmas absoliučiai ją išteisina- tokia miela pūstažandė, devinto dešimtmečio kūdikis su vešlia plaukų kupeta ir paaukštintu džinsų juosmeniu :) Veikėjai tokie paprasti, lyg žiūrėtum į kaimyną, jokio herojiškumo, paprastumas spaudžia ašarą; ypač man patiko skalbykloje dirbusios moterys-"nei viena neketinome čia užsibūti, mieloji".
Filmas dvelkia švelniu liūdesiu, garso takelis awesome- Sundance kino festivalio prizininkas jūsų televizoriaus nuzulintai akiai atgaivinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą