Helloveen'o išvakarėse nutariau nors kartą kokį padoresnį siaubiaką pažiūrėt, kaip ir priklauso ta proga. Taigi.. vakar pirmas blynas gerokai prisvilo, susimoviau su Stonehearst Asylum, rekomenduoju negaišti laiko: čia lyg žiūrėti kaip puikus, tvirtas laivas skęsta. Šiandien prisiminiau daug kartų girdėtą Guilermo del Toro istoriją apie vaikų prieglaudą. Pamenu, net buvau atsisiuntus kažkada, bet nesuprasi, kokiai musei įkandus, pamaniau kad bus nuobodus.. Koks malonus netikėumas klysti, nes buvo puiku! Karlitą atveža į vaikų prieglaudą, atseit laikinai, o iš tikrųjų nuo vaiko slepiama liūdna realybė- tėvas žuvo kare, ir jis čia liks po visam. Berniukas nėra sutinkamas svetingai, draugeliai krečia jam šunybes, o lyg to būtų maža, greitai Karlitas pajunta, kad ir anapusinis pasaulis nėra teigiamai nusiteikęs. Kur ne kur vis šmėsteli vaiduoklis- pats geriausias vaiko vaiduoklis, kokį esu mačius. Ne tiek grimo prasme, labai jautriai perteiktas numirėlio skausmas dėl neteisybės, vienatvė.. Frontas artėja, nebesaugu likti prieglaudoje, pavojaus akimirką išlenda pikti kėslai ir savanaudiškumas. Nors čia pagrinde vaidina vaikai, bet visi tikri šaunuoliai, ne kaip susimyžę šabloniški snarglėti amerikoniukai, kurie suknistų visą filmą, neduokdie remeiko.... Kiekvienas berniukas- rimtas, ne pagal amžių subrendęs ir narsus, jie lyg kokie alaviniai kareivėliai :) Primena El Orphanato, El laberinto del fauno, ispaniški visi panašūs, meniški ir paslaptingi. Greitai bus galima suskirstyt Europos filmus pagal žanrą: geriausios komedijos- britai, psichologiniai trileriai- skandinavai, siaubas- ispanai.. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą