2015 m. spalio 4 d., sekmadienis

Apartment Zero (1988)

Colin Firth man visada atrodė kažkoks freak'as, bet gerąja prasme- prisiminkime jį, vilkintį megztuką  su briedžiu, peršamą Bridžitai Džouns :)) Na, dabar aišku, kad tas jo savotiškumo  daigas pradėjo kaltis seniai, labai seniai, kone prieš 30 metų.. Adrianas turi ryškių sociopato bruožų ir psichiškai nesveiką motiną (paveldimumas!), mieliau renkasi judančių paveikslėlių karalystę nei realybę- jis pamišęs dėl filmų. Bendravimas su kaimynais jam kančia, skausmingas asmeninės erdvės pažeidimas; išspjovęs šykštų "laba diena", jis neria laiptais aukštyn ir užsidaro bute. Vėl vienas, vėl patenkintas. Deja, kino klasika nėra pelninga, gresia bankrotas, ir Adrianas priverstas ieškoti išeičių. Tenka išnuomoti kambarį. Pasirenka absoliučiai priešingą tipą - lengvai bendraujanti, žavinga Džeko asmenybė iškart pelno kaimynų simpatijas, dėl ko Adrianas labai išgyvena. Net imi svarstyt, gal čia homoseksumu kvepia. Bet ir jis nenormalus.  Seniai seniai skaitytoje knygoje "Vargo kalnas" labai įsiminė vienos psichiatrės taikytas metodas- bendraujant, pauzę išlaikyti maksimalią, tyloje žmonės pasimeta. Pamatysite puikiai iliustruotą pavyzdį. Pridėkim faktą, kad mieste siautėja serijinis žudikas ir gauname lėtą, šiurpų trilerį, spėliojant, kuris..? Beje, toji kaimynystė -  dvi įkyrios pensininkės, transvestitas, kibirkščiuojanti ispanų porelė ir kt.- iš kantrybės išvestų ir paprastą žmogų :D

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą