Štai ir praūžė "Scanorama", ištaikiau du seansus nueiti, vis ne kaip pernai, kai buvau išsikvėpusi nuo darbų ir be pulso. Pirmasis- lenkų/čekų produkcija, trileris, kas šiai filmų programai kiek neįprasta. Teigiama, jog sovietmečiu taip nėra kuo užsiimti. kad jaunas, garbėtroškos pažeistas protas griebiasi kraštutinumų. Karoliui Kremeriui negana, kad jis yra geriausias naras Varšuvoje. Baseinas, pietūs su mama, vėl baseinas, kasdienė rutina rauna stogą, norisi kažko daugiau. Šalti ir nykūs Kremerių namai, gražuolė mama ir atstumtas tėvas, liūdni sumuštiniai su šlapenke ir Mick Jagger per šilelį, sveiki 1967-ieji..Atsitiktinai atskleidęs miestą šiurpinančio žudiko tapatybę, Karolis neskuba į policiją, o pradeda žaisti su likimu. Tokia proga niekada nebepasitaikys, jam įdomu paklausinėti, patyrinėti, o gal ir pačiam ryžtis kažką nužudyti? Kuris didesnis psichopatas? Labai profesionaliai sukurtas žudiko portretas- pliktelėjęs vyriškis, dėbsantis per akinių stiklus negyvos žuvies akimis. Pasidygėjimas eina iki kaulų smegenų. Dėl Karolio..asmeniškai nejaučiau gailesčio dėl to, kas jam nutiko. Galbūt tokiu būdu sustabdytas dar didesnis iškrypėlis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą