2015 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Baxter (1989)

Laikyt šunį- ką tai reiškia? Keltis su gaidosais jį vedžiot, kantriai dresuot, sizifiškai rinkt plaukus ir iškrypėliškai džiaugtis šeimininko statusu, faktu, jog yra padaras, besąlygiškai atsidavęs ir priklausomas nuo tavo malonės.. Pakalbėjau kaip tėvai, bergždžiai besistengiantys atkalbėti įkyrų vaiką, kaulijantį augintinio, bet geriau pradėti nuo atsakomybių. O ką galvoja pats šuo, viena agresyviausių rūšių- pitbulis? Pirmiausia, pensininkai- tikra kankynė net keturkojams :D Šia linksma gaida greitai įsitraukiau į filmą. Keturkojo Baksterio, naminio gyvūnėlio istorija prasideda kaip neapgalvota dovana gimtadienio proga. Gyvūnas negali būti dovana!!! Naujuose namuose šunėkas dvesia iš nuobodulio, vujeristiškai stebi (!) kaimynų porelę ir kuria šiurpius planus. Baksteris nori dūkti lauke, reikia išsikrauti, bet senolė laiko tarp keturių sienų. Šuo drasko rūbus ir niokoja namus iš pasiutimo. Mus nuolat lydi sarkastiški šuns komentarai. Vėliau seka dar du šeimininkai- laimingiausios dienos praleistos su jauna šeima. Per kiekvienus naujus matome vis kitokį Baksterį- padaužą, mylimą keturkojį ir paklusnų šunelį. Neaplenkiama ir pavydo tema, čia teko pasišiurpinti, kaip porelė palieka kūdikį pievelėje su pitbuliu ir skuba pasidžiginti, lol.. Taipogi, žmonės , per santykį su šunimi, atskleidžia savo asmenybę, kas ten sakoma apie vaikystėje gyvūnus skriaudžiančius vaikigalius? Taip, paskutinis šeimininkas su diagnoze.. "Koks paprastas būtų mano gyvenimas, jei man nereikėtų žmonių, paukščių ir kačių, va jiems tai išties niekas nerūpi"...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą