Dead and Buried (1981)

Keista, filmo pradžia matyta, bet toliau-  lyg ir ne. Labai, labai neskani pradžia, svarsčiau išjungti, bet palikau. Vieno tų iškrypusių, izoliuotų miestelių su savais prikolais, vaizdelis. Uch, jei Lietuvoje dėtųsi tokios zbitkos, būtų nauja turizmo forma, cha-cha. Iškart turiu kandidatą- Dūkštas, Ignalinos rajone:D Vadinasi, žiauriai žudomi atvykėliai, vietiniai viską nufilmuoja, nufotografuoja. Miestelio šerifas mėgina išsiaiškinti, kas čia vyksta, ir pirštas krypsta į jo paties žmoną...Ką paprastutės mokytojos stalčiuje veikia raganavimo vadovas? Jau tie pedagogai, šelmiai. Smagu žiūrėti, laiko sukaustęs šaltukas, nors į kelnes nešiki iš siaubo, tikrai ne. Bet palyginti, kaip tokių kūrimo metų, bendra visuma tenkina, netgi labai. O morgo darbuotojas..na, sako, šita secialybė sumaišo kortas galvelėje, todėl į motyvų paieškas nebrendu. 

The Hidden (1987)

Ėmė sektis paieškose, per vieną savaitę- du afigeni filmai. Šitą net pristabdydavau, norėdama pratęst malonumą. Aštuntojo dešimtmečio veiksmo filmas apie farus ir.. ateivius:) Panašus į Alien Nation, tik šis gilesnis dėl hipnotizuojančios Kyle MacLachlan asmenybės. Vien pradžia ko verta- eilinis žmogelis apiplėšia banką, ir sprunka. Jį vejasi tuzinas policijos automobilių, bet niekšas vikrus. Gaudynės gniaužia kvapą- be gailesčio daužomi automobiliai, visa, kas pasitaiko kelyje- nušluojama. Visu garsu skamba rokas! Galiausiai užspeistas, plėšikas nė neketina pasiduoti- a la Telma ir Luiza- rėžiasi į automobilių koloną.  Į komisariatą kreipiasi FTB darbuotojas ir prašo pagalbos ieškant nusikaltėlio. Faras Tomas Bekas tik pasijuokia jam į veidą- paieškomasis tuoj išleis kvapą ligoninėj, kol tu nykštį čiulpei.. FTB išlekia, gal dar suspės iki nelaimėlio mirties... Pasipūtėlis faras dar nežino, kad turi reikalų su ateiviu. Prasideda ilgos gaudynės Los Andžele, su daug geros muzikos, kieto bičo maivymosi, oldskulinių mašinų.. Vaikyti, panašų jausmą patyriau žiūrėdama To Live and Die in L.A., adrenalinas liejosi per kraštus. Labai patiko ateivio pasirinktų žmonių fizionomijos- visi išraiškingi, įsimenantys veidai. Veiksmų priežasties ir pasekmės ryšys prajuokino- bet aš noriu :DD Panašu vaikišką psichologiją, tik ateivis šauna tau į makaulę, jei pastoji kelią, ir baigtas kriukis. Dar vienas 80's perliukas į  mano kolekciją :))

From a Whisper to a Scream (1987)

Negaliu apsakyti, kaip džiūgavau aptikusi vaikystės siaubeką! Vienintelis likęs atsiminimas- cirko artistas, kurio kūną sudrasko per karjerą prarytos britvos, stiklo šukės, vinys ir nesveikas nekrofilijos epizodėlis. Blessed childhood, indeed...:) Senas bibliotekininkas įkyriai žurnalistei papasakoja keturias siaubo istorijas. Miestelis išveda žmones iš proto, verčia daryti baisius nusikaltimus. Pirmoji- nenusisekusi meilės istorija. Iškrypusi namų aplinka- brolis tebegyvena su seserimi, kurią "maudo" ledo vonioje, nuogi papai, nuoga putka, wtf??? Bet incesto nepamatysite, brolis įsižiūrėjęs bendradarbę. Kai galų gale ryžtasi pakviesti ją į pasimatymą, viskas baigiasi žiauriu fiasko. Antroji- smulkų niekšelį nudobia kriminaliniai asmenys, bet jis spėja įšokti į valtelę, kuri nuplukdo pas juodaodį šamaną. Kiek metų šiam paslaptingam vyrui? Trečioji- cirko mafijos kerštas. Kai stiklo rijikas suranda merginą, žiauri vadovė siaubingai jį nubaudžia. Ketvirtoji- kraują stingdanti istorija- apie karo vaikus ir savotiškus jų žaidimus, kai į valdas papuola trys kareiviai. Vaikystėj man labiausiai patiko trečioji istorija, bet dabar, kai galėjau geriau įvertinti, apsispręsti daug sunkiau. Kiekvienas pasakojimas turi ypatingą atmosferą, šiltą terpę, kurioje kaip pelėsis, dauginasi ir tarpsta blogis. Efektai.. juokingi, bet nederėtų ties jais užsiciklinti. Laikas parodė, kad vizualinis išpildymas pažengė, užtat labai suprastėjo pats pasakojimas, o vaidybai kviečiami nežinomi aktoriai, kad patys savo karjerai užkurtų inkvizicinį laužą. O čia turime unikalią galimybę pamatyti Vincentą Price'ą!  

The Lobster (2015)

Didžiausias pravalas, kad tai įvardinta kaip komedija. Man juokinga nebuvo, gal tik šyptelėjau pora sykių. Tema- 10 balų už originalumą. Visi prisimins tuos kartus, kai rūpestinga tetulė ar apsiperėjusi draugė pasmalsaudavo-tai,ar turi draugą?..Pirmoji- dėl arhajiškų "nes taip reikia" dogmų, antroji- su šlykščiu pasitenkimu dėl tavo neigiamo atsakymo ir savo asmeninių "pasiekimų". Dabar įsivaizduokit, kad tarpusavio santykiai privalomi. Užbaigęs vienus, tučtuojau turi ieškoti naujų, jei nespėji, esi paverčiamas gyvūnu. Vienišus žmones tikrina pareigūnai, dokumentai,prašom, parodykit rankas, kur jūsų antroji pusė?.. Šitas groteskas paskanintas žmonių medžiokle miške, vardan laikotarpio pratęsimo, šaudai į kitus. Nice! Pagrindinis veikėjas iš pradžių susideda su mažiausiai jam tinkama partnere, po to nusprendžia nešti kudašių iš prakeikto viešbučio. Manot pabėgus situacija pagerėja? Nė velnio, miškuose gyvena visiški psichai, čia viskas atvirkščiai. Jokio jausmų rodymo ar flirto, nebent lankaisi mieste. Koks paradoksas- būtent čia Deividas sutinka savo meilę ir ppasidaro sudėtinga, labai sudėtinga... Lyg žiūrėtum į krūvą besirangančių vikšrų- bjauru, atstumia, bet kartu ir nepaaiškinamai traukia. Seniai tokio keisto nemačiau,  keistas šiuo atveju, lygu geras.

Stone Pillow (1983)

Ką reiškia būti benamiu? Senoji Flora žino-tai  kasdien ieškotis maisto šiukšliadėžėse, slampinėti autobuso stotyse, kur bent kiek šilčiau, gintis nuo užpuolikų, o naktį praleisti kokios parduotuvės tarpduryje. Ir gink Dieve neprarasti vežimaičio, kur tiek metų buvo renkamos "gėrybės". Bet jauna socialinė darbuotoja Kerė nenutuokia, ką reiškia būti valkata, ir kodėl jie taip nenoriai apsistoja nakvynės namuose. Kai po eilinės nesėkmės darbe ją pagrasina atleisti, tenka kažko imtis. Pastebėjau, kad Daphnie Zuniga jaunystėje nuolat gaudavo inkščiančių, zyziančių, nervus gadinančių veikėjų vaidmenis, įdomu, tai sutapimas, ar tokia jos natūra? Gatvėje šios dvi veikėjos susiduria, ir nesusipratimo dėka Kerė palaikoma bėgle. Flora jaučia pareigą apšviesti naujokę, kaip išgyventi pavojingose gatvėse, kur negalioja jokios taisyklės, nes paprasčiausiai esi nematomas. Viena ilga naktis Niujorke prasideda... Jei ne Lucille Ball charizma, optimistiškas požiūris ir humoro jausmas, tai būtų labai depresyvus ir liūdnas filmas. Senutė, klenčijanti daržovių iš pažįstamų prekybininkų.. paskui  momentas, kai ją nepelnytai išvaro(!) iš prieglaudos Brukline.. Į šaltį, į chuliganų knibždėlyną. Sapnas apleistame name- apie jaukius praeities namus, nes valkata negimsti, o tampi, nelaimingai susiklosčius aplinkybėm- priverčia sunerimti dėl tolimesnio jos likimo.

Highway 61 (1991)

Dar vienas blizgutis iš Leonardo Maltino Movie Guide, kurį parsivežiau iš Dublino. Kitokiu būdu neįsivaizduoju, kaip galėčiau rasti tokį filmą. Absoliutus indie šedevras. Nuotykingas kelionės tipo vaizdelis su  spalvingais ir nurautais veikėjais; kiekvieną norisi apžiūrėti per padidinamąjį stiklą. Pradėkime Kanadoje, nuo drovaus kirpėjo, neatsiskleidusio trimitininko- radęs lavoną savo kieme, jis akimirksniu tampa žiniasklaidos pažiba. Mažuose miesteliuose beviltiškai nieko nevyksta, interviu geriausiai atspindi merdinčios provincijos situaciją. Netrukus į kirpyklą prisistato nepažįstamoji, prašanti kardinaliai pakeisti šukuoseną, taip pat klausinėja apie numirėlį. Neva esanti "sesuo". Beje, apie merginą- labai įdomių bruožų Valerie Buhagiar plaukuotomis pažastimis, turi kažką hipnotizuojančio ši grupsė. Pokey tenka paklusti žaviajai damai, nes galbūt čia vienintelė galimybė, pasitaikiusi tokiam vėplai, jau tie plaukai, Jėzau, visur, fui fui fui :D Taip jie leidžiasi transportuoti narkotikų, oi, tai yra mirusiojo į  Naująjį Orleaną, amžinybėn palydėti. O žinot kas lipa ant kulnų? Sielų prekeivis, patsai Šėtonas! Vieta, kur jis "nusodina" mažą mergaitę, sutrypdamas jos svajones, man suteikė makiavelišką pasitenkinimą :D Vienas tų filmų, kurie prasukus atrodo nesąmonė, o pažiūri.. ir supranti, kad dėl tokių verta naktimis sėdėt ir naršyt imdb.com, vartyt senus Kino žurnalus, knistis filmų enciklopedijose...