Žiūrėdama galvojau apie Žemaitės novelę "Marti", kurioje pavaizduota šiurpi lietuviškos santuokos realybė. Laimė, XXa. siaubai jau praeityje, niekas nekiša vyro per prievartą ir tavęs kaip kokios kiaulės nedera už ūkį, gyvulius ar dar balažin ką. Žemaitė pargriūtų išgirdus šių laikų laisvybes: "feministė", "vibratorius"... Nenori- gali nesiženyti, tavo reikalas, jei nesi dvasinė klipata, laisvai išsilaikai pati. Bet grįžkime prie siužeto. Turkija. Penkios seserys nerūpestingai leidžia laiką paplūdimyje su berniukais. Kažkokios liežuvautojos dėka viskas išpučiama neregėtu mastu- mergaitės neva suteršusios savo garbę, verčiant mūsų kalba- lyg su puse kaimo būtu pasidulkinusios, Jėzau.. Keisti Rytų dorovės standartai, bet atomazga dar žiauresnė- prasideda priverstinių vedybų maratonas. Juk negauti vyro- didžiausia tragedija moters turkės gyvenime! Po vestuvinės nakties tikrinamos paklodės, ar tikrai nuotaka buvo skaisti. Šita scena privertė žioptelėt. Viską matome jauniausios sesers akimis, kuri turi tvirtą asmenybę ir pasiryžusi nepasiduoti beprotiškiems giminaičių planams. Sunku žiūrėti, ypač kai žinai, kad čia taip arti tiesos viskas. Bet tai dar ne baisiausia, kas vyksta namuose. Nervus lyg į smulkintuvą kas būtų įmetęs- iki paskutinės akimirkos sėdėjau įdirginta. Geriausio užsienio filmo nominacija ir 1,5val musulmoniško gyvenimo siaubo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą