Man on the Train (2002)

Koks vienišas turi būti žmogus, kad priimtų po savo stogu įtartiną tipą? Nes nuotykis. Nes GAL kažkas atsitiks, gyvenimas pakryps kita vaga, žaisminga siela sename kūne sušoks paskutinę salsą. Profesorius ir bankų plėšikas. Iš pradžių pastarąjį erzina akademiko entuziazmas ir begalinis malimas liežuviu- didžiausia plepė moteris kapituliuotų- bet netrukus tarp vyrų užsimezga kaip ir draugystė. Filme daug jautrių kadrų- momentas kai Monesquier matuojasi svečio kožą ir maivosi prieš veidrodį imituodamas Waitą Erpą; kai dėlioja puzzle- vienas ryškiausių vienatvės simbolių; kai siūlo Milanui pinigų... Nes abu žino, kad planas neišdegs, su banku bus prastai. Paradoksalu, koks artimas gali būti absoliučiai svetimas, atsitiktinis žmogus. Vienas gražiausių draugystės pavyzdžių kine. Elegija neišpildytam gyvenimui, koks jis galėjo būti, bet nebebus, nes laiko neliko :)...

Maelstrom (2000)

Iš pirmo žvilgsnio tobulas gyvenimas dažnai slepia psichikos pakrikimą ir begalinę vienatvę. Dvidešimt penkerių metų Bibiana, žymaus tėvo duktė, vadovauja trims boutique'ams, gyvena nuostabiam bute miesto centre, turėtų būti laiminga verslininkė. Bet, bet, bet... Ką tik pasidarė abortą ir pakliuvo į netyčinį nužudymą. Dviguba kaltė veda mergina iš proto. Istoriją pasakoja žuvis, laukianti skerdiko. Apskritai, žuvų tiek daug, kad beveik jauti vemt verčiantį aminų kvapą. Esame supažindinami su aukos darboviete, kuri paradoksaliu būdu susijusi su žudikės nepasitenkinimu per kietu omaru restorane. Žmonės vieni su kitais susiję nematomais saitais, ir vis dėlto kaip išverstakės, plaukioja vienišos savo vandenyse. Smarkiai prajuokino nepažįstamasis, patariantis neėsti savęs ir nesijaudinti, juk niekas tiesos nežino. Pabaiga yra visiška pasaka, atitrūkstam nuo tikrovės ir neriam į giliausią beprotiškos meilės dugną. Argi įmanomas atleidimas? 

Under the Volcano (1984)

24 valandos iš vienišo britų konsulo gyvenimo, skandinamo taurelėje. Tiksli alkoholizmo  priežastis nėra žinoma, tiesiog negailestingai atvirai pavaizduotas priklausomybės siaubas- geriama nuo ryto ligi vakaro. Degtinė, tekila, viskis kliuksi į gerklę lyg limonadas. Pirmieji signalai- netvarka garderobe- trūksta kojinių. Kadangi tai saloje žinomas, įtakingas asmuo, tasai faktas kelia graudulį. Vėliau seka gėdingas sklaidymasis scenoje, nesąmonių tirada labdaros renginyje. Bet Džefriui nusispjauti, degradacija seniai nušlavė viešosios nuomonės barjerus. Vilties spindulys- grįžta žmona, vieną kartą jau nusprendusi palikti beviltiškoje padėtyje atsidūrusį sutuoktinį. Simboliška- veiksmas vyksta II-ojo Pasaulinio karo išvakarėse, Mirusiųjų dieną.  Meksika šėlsta fiestoje, aplink šoka velniai, skeletai, šiepia dantis ir prognozuoja liūdną baigtį. Albert Finney vaidyba... Meistriška! Net kilo mintis- galbūt filmavimo aikštelėje ištisai gerdavo? 

Dead Ringers (1988)

Dvynių fenomenas masina; faktas, kad iš apvaisinto kiaušinėlio išsivysto ne vienas, o du gemalai, atrodo keista, paslaptinga tikrovė. Identiška išvaizda, ypatingas ryšys, telepatija..  Cronenbergas klausia- o kas, jei viena siela padalinta dviems kūnams? Broliai Eliotas ir Beverlis-  karjeros laiptais spėriai kopiantys ginekologai. Eliotas- apsukrus, sarkastiškas mergišius; Beverlis- tipiškas mokslininkas, namisėda, intravertas. Kortas sujaukia pacientė- garsi aktorė, trokštanti pastoti. Deja, dėl gimdos anomalijų tatai neįmanoma. Bet kodėlgi neužmezgus dvigubo romano, jai to nežinant? Cha cha, broliai išdykėliai, čia net mandriau už Bžeską, kuris dvi mergas toj pačioj pop grupėj tratino :D Netikėtai vienas brolių įsimyli, ir situaija darosi nevaldoma. Ima ristis žemyn žaibiškai- nespėjau užfiksuoti, kas būtent sukėlė nervinį breakdowną. Viena tegaliu pasakyti- Jeremy Ironsas- tobulas pasirinkimas perversijoms ir keistenybėms. Kas matėt Lolitą, suprasit. 

Georgia (1995)

Jaunesnės sesers beviltiški bandymai prilygti vyresnėlei Džordžijai, kuri yra muzikos pažiba, sutraukianti į koncertų sales minias gerbėjų. Sadie planams išgarsėti vis kažkas pakiša koją. Sakysit, vokaliniai sugebėjimai? Na... aš iš Lietuvos, kur dainuoti gali visi, ir nebūtinai balsu, tad neapsiimu teisti :D Juodvi be galo skirtingos, įžymioji gyvena tykų, šeimyninį gyvenimą. O jaunėlė, iki užkimimo kartojanti, kad visai nepavydi šlovės, pamažu ritasi žemyn. Alkoholis vaidina esminį vaidmenį, paskui narkotikai.. Džordžija niekada neatsisako padėti- priima į savo namus, duoda pinigų, bet, kaip supratau, atsisako suprasti, ką išgyvena Sadie. Emociškai juodvi nuotolusios kaip Kuba nuo Paryžiaus. Konkurencija tarp seserų yra viena aršiausių. Tai- artimiausias žmogus, įsivaizduoji, kad jūs- vienas ir tas pats- tai kodėl man taip suknistai nesiseka? Bet suvokti skirtumą gyvybiškai būtina, norint susitvarkyti gyvenimą ir nepaskęsti nevisavertiškumo pekloje. Sunku pasakyti, ar Sadie pavyksta, nes pabaiga keistoka. 

The Fly (1986)

Dar viena seniena, nusipelniusi būti prikelta iš atminties mirusiųjų. Vis dėlto filmas įtaigus, kad po šitiek metų akyse tebestovi vaizdas, kaip Golblumas, rodydamas naujai įgytą jėgą, sulaužo vyrui ranką. Rankų lenkimas, na žinot. Žaidimas :D Bet pamiršau izoliaciją. Čia vaidina vos trys aktoriai- mokslininkas (Jeff Golblum), žurnalistė (Geena Davis) ir pavydus jos ex'as (ponas Kažkas) Viskas. Būtent tai varo didžiausią šiurpą- naujas  mokslinis atradimas- niekam nežinomas, niekieno nemonitoruojamas, nenuostabu, kad prieinama prie tragedijos. Cronenbergas vėl pastato subjauroto kūno shot'ą, kurį raukydamasis išgeri. Mokslininko išvaizdos transformacijos net po kelių dešimtmečių tebežavi savo estetika ir dizainu, išvirkščia beždžionė vėl priverčia krūptelėti, o tirpstančios nuo rūgšties galūnės... Šlykščiuosi musėmis, bet omg, jei vieną dieną ant balkono krašto nutūptų žmogaus gabaritų skraiduolė :D Laikraščio tūta būtų bejėgė.

Pat Garrett & Billy The Kid (1973)

Turiu pripažinti, oranžinio kraujo fontanai trukdė žiūrėti į vesterną rimtai. Bet panašu, kad čia daugiau Sam Peckinpah stilius, nes tikroviška paletė buvo prieinama. Susišaudymų scenos chaotiškos, kelia šypseną: mėsos tikrai nedrimba kaip per kraštus besiliejanti košė :D Du seni draugai atsiduria interesų kryžkelėje: vienas nori žinoti, kad sulauks aprūpintos senatvės, tampa šerifu, kitas- nė neketina nieko keisti, lieka pramuštgalviu tvarkos trikdytoju Biliu, arba Vaikeliu. Nepaisant to, kad atsidūrė priešingose barikadų pusėse, vyrai nenustoja pagarbos vienas kitam. Radau palyginimą- kaip mylimieji, meilei išblėsus, sentimentų negali atsikratyti. Savaime suprantama, palaikai Bilio pusę, jo veikėjas atrodo žymiai moralesnis, humaniškesnis nei valdžia piktnaudžiaujantis Garetas. Trankymas per veidą, nors ir prostitutei, is a NO-NO. Beje, Bilio gaujai priklauso...pats Bobas Dylanas! Filmavimo aikštelėje jaučiasi keistai, vaidyba atsargi, tai daugiau stebėtojas nei aktorius. Užtat jo įdainuotas "Knocking on Heaven's Door" atpučia melancholijos debesį; Laukiniai Vakarai bus sutramdyti.