Turiu pripažinti, oranžinio kraujo fontanai trukdė žiūrėti į vesterną rimtai. Bet panašu, kad čia daugiau Sam Peckinpah stilius, nes tikroviška paletė buvo prieinama. Susišaudymų scenos chaotiškos, kelia šypseną: mėsos tikrai nedrimba kaip per kraštus besiliejanti košė :D Du seni draugai atsiduria interesų kryžkelėje: vienas nori žinoti, kad sulauks aprūpintos senatvės, tampa šerifu, kitas- nė neketina nieko keisti, lieka pramuštgalviu tvarkos trikdytoju Biliu, arba Vaikeliu. Nepaisant to, kad atsidūrė priešingose barikadų pusėse, vyrai nenustoja pagarbos vienas kitam. Radau palyginimą- kaip mylimieji, meilei išblėsus, sentimentų negali atsikratyti. Savaime suprantama, palaikai Bilio pusę, jo veikėjas atrodo žymiai moralesnis, humaniškesnis nei valdžia piktnaudžiaujantis Garetas. Trankymas per veidą, nors ir prostitutei, is a NO-NO. Beje, Bilio gaujai priklauso...pats Bobas Dylanas! Filmavimo aikštelėje jaučiasi keistai, vaidyba atsargi, tai daugiau stebėtojas nei aktorius. Užtat jo įdainuotas "Knocking on Heaven's Door" atpučia melancholijos debesį; Laukiniai Vakarai bus sutramdyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą