Joy (2018)

Uždariau "Kino pavasarį" su prostitucijos ir moterų išnaudojimo temą rutuliojančiu "Joy". Juokingas vardas, besiverčiančiai seniausia pasaulio profesija. Žiauriausia, kad Afrikos moterys, skolingos už privilegiją gyventi Europoje, atidavinėja duoklę madam, tokiai pačiai afrikietei. Jau kandusiai byb.., atsiprašau, amato duonos. Be to, jau  senajame žemyne yra įgasdinamos keistų apeigų metu, jas užkeri džudžu. Pasiplausi,- tau ir tavo šeimai pyzdiec, vudu kerai- ne juokai.  Senbuvė Joy gauna apmokyti amato jauną merginą, kuriai ne itin sekasi įsivažiuot. Baisu ir liūdna. Neišsivaduosi niekaip, darbo alternatyvų nėra, palaikymo irgi- šeima skatina dirbti, kad atsiųstum daugiau pinigų, dėl to jos ir paliko Afriką. Dėl šalies, kur šviesos dega 24 valandas. Cha cha. Moterų negina įstatymas, jos negali atsigulti į ligoninę- gyvena nelegaliai. Joy svarsto, ar įskųsti sutenerę; bet policija neduoda  garantijos, kad po to ji nebus deportuota atgal į Nigeriją. Drama baigiasi paradoksaliai, gyvatė kanda sau uodegą, amžinas skausmo ratas.

Capernaum (2018)

Jutau gailestį Zainui; šiaip nemėgstu vaikų, bet užjaučiu protingus, apsukrius mažylius, kuriems anksti tenka patirti gyvenimo žiaurybes. O Libane gyvenimas yra didelė šikna apšiktais žandais. Filmas prasideda teismo posėdžiu, kur vaikas, nuteistas (!) už žiaurų nusikaltimą, pats  iškelia bylą tėvams- kaltina, kad buvo pagimdytas. Toliau istorija rutuliojama, kasgi čia įvyko. Zainas anksti nustoja būti vaikas- turi dirbti, kad išgyventų, padėtų šeimai, bet to, patiria didelį sukrėtimą, kai mylimą seserį priverstinai ištekina. Vienuolikmetę. Joptvaimat :( Tada Zainas pabėga ir prisiglaudžia pas nelegalę, už maistą ir nakvynę mainais prižiūrėdamas josios kūdikį. Čia švysteli kelios laimės akimirkos. Rahilės pavyzdys  rodo, kad ne visos motinos beviltiškos. Bet ji, vargšė, turi problemų dėl leidimo gyventi šalyje, bet kada gresia deportacija. Survival of the fittest, diena iš dienos. Keisčiausia, kad po visų patirtų sunkumų, Zainas išsaugoja atsakingumo, pareigos jausmą, jo vertybės nesusvyruoja. Vaikis rėžia kalbą, toli prašokdamas savo amžių ir gyvenamąją aplinką- žiauru, būnant dvylikos, suvokti savo gyvenimo beprasmybę.

Before the Frost (2018)

Uuuuu, veža skandinaviškas waibas, kartais atrodo, kad švedai, norvegai, danai laiko širdį šaldytuve, stiklainyje, šalia žuvies. Lietuviai unikaliai šlykštūs patys iš savęs, žvengia kaimyno stogui degant, o minėtieji apskritai neturi emocijų, nieko asmeniško. Pamatai naujus susvetimėjimo lygius, rafinuotą žiaurumą. Ūkininkui Jensui riesta- sušlapo javai, šeimai gresia badas ir neišbrendamas skurdas. Tačiau apsukrus senis mikliai, lyg sąvadautojas, "prakiša" simpatišką dukterį turtingam kaimynui. Gyvenimo kokybė  kilsteli kaip pyragas ant mielių, anksčiau buvęs bėdžius dabar strojina darbininkus. Visgi šis sprendimas pareikalaus aukos; pelkės vaizdelis tebestovi akyse... Prisiminiau kaimo senelius, kurie kildavo su gaidžiais karvių melžt ketvirtą ryto, ir sukdavosi darbų rate iki vakaro; ir taip- visą gyvenimą. O  aš tyliai keikdavau ekologiškąjį žadintuvą, saldžiai pūsdama į ūsą. Neilgai patempčiau taip, suprantu kaimiečius, desperatiškai mėginančius pabėgt nuo šieno krovimo, mėšlo mėžimo, ir kitų šlykščių darbelių. Todėl ir Jenso teist negali, kad norėjo pasilengvinti buitį senatvėje, linkėjo geresnės kloties vienturtei. Netgi savotiškai žaviuosi "dosniu" herojumi- ant praradimų šykštuoliu nepavadinsi.

The Man Who Surprised Everyone (2018)

Rusijos glūduma, Sibiras. Trobos, kurias pamačius, imi adoruoti savo senutį daugiabutį chruščioviuką. Gyvenam geriau nei didžiausia valstybė pasaulyje, valio lietuviškajam kaimyno stogas dega, ja achuyel. Eigulys praneša žmonai, kad greitai mirs. Vėžys nebepagydomas. Vyras susitaikęs su lemtimi, bet isteriška žmonos neviltis verčia ieškoti išeičių. Šamanė- kritinė desperacija. Bet jos duotas patarimas apsverčia kojom viską. Šeimos laimė pakimba ant plauko, kaimas įsiutęs. Egoro pasirinkimas priblokš, tačiau kai prarasti nebėra ką...Pamatai dalykų, nuo kurių smegeninėj klykia sirena- kodėl į filmą ėjau ne viena??? Nes dabar keistos gėdos jausmas dėl  kito patiriamo emberesmento verčia nemaloniai muistytis lyg sėdint ant hemorojaus.  Išvis,   ar gyvybė tokia jau didelė vertybė? Kai tavo buitis atrodo šitaip, kai supa neišprusę, prasigėrę, žiaurūs žmonės? Nacher...

Beach Bum (2018)

Pražydo "Kino pavasaris", įkvepiu. Nelengva užduotis laukia- apibūdinti unikalų  puokštės gėlių aromatą. Maniau, tai bus silpniausias mano pasirinkimas, ėjau dėl keistų jausmų Harmony Corine. Nežinai, ką šis fokusininkas ištrauks iš skrybėlės. Ir ką? Dar ne visus pasirinktus filmus mačiau, bet panašu, kad čia  aukso puodas. Matthew McConaughey vėl išvertė kailį- suvaidino pajūrio poetą, vakarėlių liūtą Moondog'ą. Eilių kūrybinės vertės neapsiimu vertinti, tik antakiai nukeliauja ties galvos plaukų augimo pradžia. Ekrane matome 100procentinį hedonizmą, žmogų, kurio pagrindinis tikslas- linksminti save. Neužfiksavau absoliučiai jokio negatyvo- keiksmo, smurto, pykčio, agresijos (ok, pensininko užpuolimas nesiskaito :D) Vien ryškūs drabužiai, saulė, jūra, jachtos, muzika, šokiai, moterys, kokteiliai- rojus 24/7. Florida siautėja. Užkrėtė optimizmo virusu, pasveikti nenoriu. 

Enemy (2013)

Nepamenu, kada paskutinį kartą teko knaisiotis kitų žmonių komentaruose; absoliučiai nesupratau, kas vyksta ekrane. Filmas žadina tingų smalsumą- panašiai kaip dirstelėt į pašto dėžutę. Truputį įdomu, ar šalia "IKI" reklaminio žurnaliūkščio glaudžiasi dar kas nors, bet iki Mėlynbarzdžio kambario toli. O kai pasiskaitai, pasirodo, visai kieto filmo būta. Egzistencinė tuštuma, šeimos supresuoto vyro moraliniai paklydimai, savasties ieškojimas. Klaustrofobijos būsena kai pagauna, nepaleidžia viso filmo metu. Daugiaaukščiai namai, primenantys mūsų chruščiovkes, veiksmas nuolat vyksta uždaruose kambariuose, pagrinde matom tris veikėjus, nors iš tikrųjų du. O dar šlykštūs vorai.. Idėja gera, sutinku, bet trūksta prieskonio, okey, ne čili, bent gvazdikėlio ar kumino Jake Gylenhaal'ui kaip asmenybei.

Body Heat (1981)

Didi moters žavesio galia, ypač kai reikalingas gelbėtojas išvaduoti iš nelaimingos santuokos. Su turtingu iki nepadorumo vyru... Prabangiai našlauti, mergaitės, būkim sąžiningos, svajoja kiekviena barakuda.  Christopheris Nolanas "Inception" sukurs daugiau nei po trisdešimties metų, o Matty Walker jau dabar žino, kaip implantuoti teisingas idėjas pakvaišusio vyrelio galvoje. Aistringo sekso sesijos ir daug  daug įnirtimo. Stebime aukšto lygio manipuliacijų žaidimą, arba kas būna, kai moteriškas klynas susuka galvą. Iki pat pabaigos negalėjau patikėti, kad Matty, iš esmės, kalė. Supraskit, įtikino ir mane. Dar geresnis įspūdis būtų filmą žiūrėt vasarą, prie trisdešimt kelių laipsnių karščio. Tokioj atmosferoj rutuliojasi sudėtingas voro šokis, vyniojant siūlą aplink bejėgę musę. Pabaigoje Nedas ima suprast, kur šuo pakastas, bet brol, jau per vėlu, jau per vėlu.. Atskirai paminėsiu kelias akimirkas šmėkštelėjusį Mickey Rourke, kuris kaskart skaudžiai užduoda man širdį. Fantastiško grožio vyras, kurio net balso tembro nebeliko- plastinių operacijų nulipdytas trolis :(

Serial Mom (1993)

Puikus John Waters farsas- kaip visuomenė įsimyli serijinius žudikus. Tiesos čia esama, maniakai kalėjime  gauna krūvas laiškų, rašo knygas, tampančias bestseleriais, apie juos kuriami filmai, kuriuos godžiai ryjame akimis. Nes slapta visi svajoja peržengti ribas... Namų šeimininkė, tobula žmona ir motina iš Baltimorės, vieną dieną pašėlsta. Mokyklos direktorius išreiškė nepasitenkinimą sūnumi, palinkėjo nuvesti pas psichiatrą? Pist, ir dyrikas guli paslikas. Dukrą paliko vaikinas? Vienas tikslus bakst. Detektyvai nemokšiškai mėgina pričiupti pamišėlę, bet ji vis išsisuka. Krimst lėtapėdei teisėsaugai. O mamytė toliau siautėja. Miršta žmonės, bet kaip juokinga, filmas pažadina iškrypėliškiausius pasąmonės centrus. Gėrėjausi Kathleen Turner. Užsidegimas, aistra, puiki sportinė forma, žudyti- lyg keksiukus kepti. Teismo procesas išvis achujenas- ji pati sau atstovauja. 

Suburbia (1983)

Šiam filmui turėtų simpatizuoti visi pasaulio pankai; be pagražinimų pavaizduota, ką iš tikrųjų reiškia- ir kiek kainuoja- būti laisvu. Žinoma, parazituojantis gyvenimo būdas, pastovus breaking&entering, įžūli laikysena netrunka pritraukti neigiamo visuomenės dėmesio. O vis dėlto- spjauti į mokyklą, nepaklusti tėvams, mesti iš galvos mintis apie koledžus ir t.t. bent kartą yra pasvajojęs kiekvienas paauglys. Taip ir gyvena grupė vaikų- paauglių, užskvotinę nebegyvenamą priemiesčio namą. Aštuntajame dešimtmetyje Amerikoje sprogo sufalsifikuotos idilės burbulas- gyvenimas priemiestyje daug kam apkarto. Daug režisierių ėmėsi vaizduoti tvarkingai apkirptų pievelių perimetre vykstančias perversijas; izoliuotos bendrijos bendrijos rūgsta iš nuobodulio, prasideda negerumai (Cronenberg'as, Lynchas, Korine). Ryškios skiauterės, plėšyti džinsai, atkištas vidurinis pirštas- metams bėgant atributai nesikeičia.