Joy (2018)

Uždariau "Kino pavasarį" su prostitucijos ir moterų išnaudojimo temą rutuliojančiu "Joy". Juokingas vardas, besiverčiančiai seniausia pasaulio profesija. Žiauriausia, kad Afrikos moterys, skolingos už privilegiją gyventi Europoje, atidavinėja duoklę madam, tokiai pačiai afrikietei. Jau kandusiai byb.., atsiprašau, amato duonos. Be to, jau  senajame žemyne yra įgasdinamos keistų apeigų metu, jas užkeri džudžu. Pasiplausi,- tau ir tavo šeimai pyzdiec, vudu kerai- ne juokai.  Senbuvė Joy gauna apmokyti amato jauną merginą, kuriai ne itin sekasi įsivažiuot. Baisu ir liūdna. Neišsivaduosi niekaip, darbo alternatyvų nėra, palaikymo irgi- šeima skatina dirbti, kad atsiųstum daugiau pinigų, dėl to jos ir paliko Afriką. Dėl šalies, kur šviesos dega 24 valandas. Cha cha. Moterų negina įstatymas, jos negali atsigulti į ligoninę- gyvena nelegaliai. Joy svarsto, ar įskųsti sutenerę; bet policija neduoda  garantijos, kad po to ji nebus deportuota atgal į Nigeriją. Drama baigiasi paradoksaliai, gyvatė kanda sau uodegą, amžinas skausmo ratas.