Pastaruoju metu šastelėjau ant dramų, kuriomis reikia skonėtis ir mėgautis, mat laikrodžio į priekį vistiek nepasuksi (trukmė nemenka). Dvi valandas stebėjau, kaip šeima stengiasi susitaikyti su vieno iš vaikų netektimi. Kas baisiausia, jaunėlis sūnus kaltina save dėl įvykusios tragedijos, bet jo patiriamos kančios permetamos psichologui. Tėvas nuolat stengiasi kad "visi būtų laimingi", mamutė susirūpinusi išoriniu blizgesiu, tobula Stepfordo moteris. Lyg būtų atlikta jausmų sterilizacija, užprogramuoto roboto elgesys. Bet kokia pastanga iššaukti jos emociją baigiasi trumpuoju jungimu- akys vartosi, šiepiasi dantys, pakeliamas tonas, tolstanti nugara. Sužibo Mary Tyler Moore žvaigždė, ir užgeso, per karjerą nepakartojo nieko panašaus, galėjo ir neskriagint Oskaro. Tėvas stengiasi suvienyti šeimą, keista, matant tokį lyčių pasiskirstymą. Psichologinis siaubekas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą