2019 m. liepos 23 d., antradienis

King of New York (1990)

Man labai patinka aktorius Christopheris Walkenas. Ypatinga išvaizda iš karto suteikia filmui paslapties, grėsmės pojūtį, žinai, kad laukia kažkas nepaprasto. Dėl tos priežasties niekada nežiūriu komedijų, kur jis vaidina, būtų lyg šilku grindis plauti. Mano kuklia nuomone, čia geriausias Walkeno pasirodymas didžiajame ekrane. Nors gavo "Oskarą" už 1979-ųjų Deer Hunter, tik čia pilnai realizuoja turimą potencialą, panyrame į  tamsą, kuri gaubia enigmatiškąjį artistą. Atkreipkite dėmesį į kadrus, kur stambiu planu rodomas aktoriaus veidas važiuojant automobiliu po naktinį Niujorką. Purviną, pavojingą, degraduojantį; kol sėdėjo kalėjime, miestas gerokai smuko. Frank'as White'as anaiptol ne šventasis, bet turi principus, kuriais vadovaujasi pogrindyje. Tai jį išskiria iš kitų gaujų vadeivų, neturinčių jokio garbės, lojalumo kodekso. Farams jis- lyg aktyvus hemorojus, iš kailio neriasi, kad galėtų nuversti nuo sosto vieną svarbiausių Niujorko kriminalinių figūrų. Ypač David Caruso veikėjas spinduliuoja neapykantą ir žiurkės klastą, pasišlykštėtinas, desperatiškas tipas. Būna tokių vyrų, kurie paklaiksta, priėję savo maskulininių galimybių ribą. Puikiai suvaidinta. Veiksmas vyksta naktį, judrios gatvės, netylančios greituškių sirenos, akį rėžiančios iškabos, gausybė kažkur skubančių žmonių- užsikreti noru praleisti 90-ųjų Niujorke nors akimirką, bent dešimt minučių...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą