2019 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Midsommar (2019)

Kilstelėjau antakį, kai gerą pusvalandį matome nakties metą, žadėta buvo niekaip nenusileidžianti saulė! Esame supažindinami su šeimos drama, kuri įgyja svarbią reikšmę istorijos vystyme, ypač pabaigoje. Grupelė amerikiečių studentų vasarą  atvažiuoja į Švedijoje vykstantį vidurvasario festivalį, juos čia atsiveža švedas kurso draugas. Bendruomenė čia gyvena kaip pagoniai/amišai, kas amerikonams turėtų įvaryti siaubą nuo pat pradžių ir norėtis nešti iš ten kudašių. Bet jie gauna kaifo ir užgliūčina, o vėliau įvykiai įgauna pagreitį ir lyg pamirštama, kad reikia valinti iš čia neatsigręžiant. Tikėjausi daugiau šlykštybių ir siaubo, bet šiurpą kelianti atmosfera tarp tų baltai apsirėdžiusių sektantų  sąžiningai laiko prispaudus letenom tau pečius  ir nepaleidžia dvi valandas, bravo. Daug suprantamesnis už Hereditary kurio nesivarginau čia aprašinėti, nes buvo katadtrofiškas briedas. Kai pagrindinė herojė iš spintelės paima lorazepamo, jau pradžioje viskas pasidaro aišku- merginos laukia ypatingas vaidmuo siužete, nė kiek neklydau. Tik man sunku priskirti filmą siaubo žanrui, geriausiu atveju psichologinis trileris. Pabaigoje nesusiturėjau ir pradėjau kikenti, apie baimę nė kalbos nėra. Visgi tamsa yra vaizduotės dopingas, ir nors tituluojamas pirmuoju siaubeku vykstančiu dienos aky, išgąsdinti toli gražu liko ne visi. Tačiau filmyčio idėja  šviežia, originali, kol kas neturi analogų- labai sveikintina.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą