2020 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

Castle Freak (1995)

Mėgstu įžvelgti dalykus, kurių režisierius visai neturėjo galvoje, galvą dedu :D Kaip, pavyzdžiui šįkart, užkliuvo skilusi amerikietiška šeimyninė moralė. Patriarchas stoja piestu, kai pilies pabaisa ima kelti grėsmę jo dukteriai ir žmonai, įžūliai ignoruodamas padaro patirtas kančias. Nesvarbu, kad toli gražu nėra pavyzdingas sutuoktinis ir tėvukas. Paveldėjo pilį, reiškia, dabar jis savininkas, visi įnamiai gali eiti po velnių. Kraujo ryšys irgi, spjaunam.  Nė sekundėlėi, nė lašo gailesčio. Jeffrey Combs vaidyba verta atskiros studijos, į kurią čia nesileisiu, bet mėgstantys geek'us, stebėkit šį veikėją. Įtariai pro akinukus spoksančios akys, lūpas ištempusi įtampa, regis, plyš perpus, cha cha cha. Negaliu nesižavėti a.t.a. Stuartu Gordonu; nors filme yra lepsusų, pvz. akloji pamiršta, kad nemato ir bėgdama dairosi atgal ir kitos izdevalkės, grimas, kuriama nuotaika- meistriškai pavaryta. Milžiniška, apleista pilis kelia transilvaniškas aliuzijas, padaras sukurtas su išmone, ir nekelia juoko, priešingai, netgi liūdesį. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą