Lord of Illusions (1995)

Turbūt labiausiai man patiko pseudogėjiškas wibe'as. Čia matome Butterfieldą, vyruką  aptemptais drabužiais, begaliniai atsidavusį Nix'ui, mėgina jį prikelti iš mirusiųjų, nepaisydamas jokių kliūčių. Detektyvo ir iliuzionisto žmonos romaniūkštis,jei palyginsime, lyg švelnus pirstelėjimas prieš močiutės išlaktą pieno trilitriaką, su jos laktozės netoleravimu. Myzeriukas :D Butterfieldo kovos menai taipogi  kelia įdomių aliuzijų į sado/mazo žaidimėlius, žodžiu, pilnas komplektas wierd shit. Gaunam   iškreiptą meilės trikampio variantą- Nixui reikia Swan'o, kuris prisigraibstė iš jo triukų, o paskui pakišo po velėna, o Butterfieldas- nuolankus Nixo tarnas, nė ačiū nesulaukia. Gerai čia įsisvaičiojau, bet viskas nuo dūšios, dalinuosi patirtom emocijom .Prisiminus "Nightbreed", tikėjausi panašių monstrų, bet čia daug primityviau. Detektyvas gauna užduotį iš seksualios turtuolio žmonos- saugoti jos vyrą, garsų iliuzionistą. Nepavykusio triuko metu iliuzionistas žūva! Nebesupranti, kas tada seks toliau, bet tada prisimeni filmo pavadinimą. :D Gavosi jaukus jovalas su daug išprotėjusių veikėjų ir šlykštaus demono (?) šlykščiu prisikėlimu.

Maniac Cop (1988)

Filmas buvo kaip reta didelė pramoga! Faro- maniako idėja JAV itin aktuali šiandien, black lives matter ir pan. O štai aštuntajame dešimtmetyje turėjo sukelti nemalonios įtampos. Saugoti ir ginti įsipareigojusi institucija patyrė šoką- gatvėse pastebėtas pareigūnas, be atodairos skerdžiantis nekaltus civilius. Žinoma, pirmas valdžios žingsnis- informaciją nuslėpti, bet žiniasklaida turi savo šaltinių. Detektyvas- puikusis Tom Atkinson iš "The Night of the Creeps" naršo archyvus, ieškodamas asmens, kuris galėjo taip drąstiškai pereiti į kitą barikadų pusę. Privalau paminėti fenomenalų kameros darbą. Siaubekas neginčijamai priklauso B kategorijai, bet filmavimo būdas suteikia nelyg melancholijos, nostalgijos įspūdį, panašų į Scorsezės "Taxi Driver", Niujorko gatvių purvas ir neviltis. Galiausiai sužinome apie maniako elgesio priežastis, dar kartą pamatai, kad darbe neverta plėšytis, valdžia supuvęs organas, sužlugdys tave. Yra keli filmo tęsiniai, kurių nerekomenduoju niekam, visiška nesąmonė.

Stir of Echoes (1999)

Keista matyti Kevin Bacon šeimos galvos amplua, jo fizionomija geriau limpa prie bepročių, žudikų, sadistų, iškrypėlių. Na, gal geresnio castingo nebuvo. Po hipnozės avantiūros, į kurią leidžiasi kaimynų vakarėlyje, Tomas grįžta namo su nauju gebėjimu. Jam ima švysčioti šiurpūs svetimi prisiminimai, rodosi tamsiaplaukė mergina. Namuose justi vaiduoklio būtis. Žmona plaukus raunasi dėl keisto sutuoktinio elgesio, sūnus ne geresnis- jau seniai kalbasi su kažkokia nematoma Samanta. Filmas nepasiūlo nieko naujo, nematyto anksčiau; lengvai virškinama mistikėlė. Scena kapinėse, paskui spiritualistų skvote pasirodė absoliučiai nereikalinga. Žmona dėl to neėmė geriau suprasti vyro pakitusio elgesio ir sūnaus išskirtinumo, va jei būtų suvedusi su naujuoju pažįstamu, kaip prašyta, būtų sutaupę daug nervų :D Apskritai, į ezoteriką labiau linkusios moterys, buvo staigmena susidurti su moteriška skepticizmo siena, bet jei čia apsikeitimas lyčių vaidmenimis, sveikinu, šviežias, gaivus naujas požiūris! 

Heaven Help Us (1985)

Prisimenu, kaip karštligiškai jo ieškojau prieš daugybę metų, kada buvo apėmęs pamišimas dėl aštuntojo dešimtmečio romantikos. Pradžią davė John Hughes su "Pusryčių klubu", tada sekė iki kraujo mielas Andrew McCarthy, o paskui jau medžiojau viską, kas susiję su nerealistiškom mokyklos meilių istorijomis. Pasitaikė kietas riešutėlis, ilgą laiką negalėjau rasti absoliučiai jokio torento, net numojau ranka, pasidaviau. Bet pagaliau jis pasiekė mano akiratį. Ką gi, iš karto turiu pasakyti, kad smarkiai skiriasi nuo matyto paaugliško pasaulėvaizdžio. Komedija, ar tikrai? Aibė nemalonių scenų, vietom nervus dirgino. Fizinės bausmės mokykloje prieš gerus 50-60 metų nieko nestebino, tačiau žiūrint šiandien atrodo barbariškai. O dar pridūrus faktą, kad kalbam apie Bažnyčios valdomą mokyklą, juk gali nutikti ir baisesnių dalykų, tiesa? Laimei, filmas ne apie juos... Tačiau geležinė tvarka priartina prie realaus gyvenimo, justi mokinių vienatvė.  Naujokas Maiklas įsitikina, kad švietimo įstaiga valdoma tvirtos, negalestingos dvasiškųjų brolių rankos. Žinoma, vaikinai nėra įsibaiminę avinėliai, krečia kiaulystes,; kunkuliuojantys  vyriški hormonai žavi tuo, kad neleidžia palaužti jaunos asmenybės. Mergos daug bailesnės. Pamažu vaikis susidraugauja su kitais mokiniais, įsimyli, ir gauna pirmąsias žmogiškumo pamokas. Matome jaunučius Patrick Dempsey, Andrew McCarthy (šimtąkart mielesnis už jauną Leonardo di Caprio, jei paklaustumėt mano nuomonės) neseniai minėtą Kevin Dillon,- su panelėm ir čia nekaip einasi :D Pasirodo jauna Mary Stuart Masterson, rimtas jos veidas atspindi šeimoje patiriamus sunkumus. P.S. Nusifilmavo ir mergina, kuri vos po ketverių metų taps vieno garsiausių animacinių serialų balsu- geltonosios šeimynėlės duktė vunderkindė, kas? :) 

The Stuff (1985)

Vartotojiškos visuomenės bjaurastį  labai vykusiai eksploatuoja satyrinė juosta apie Amerikos nuopuolį, prisirijus į jogurtą panašios pliurzos. Į rinką atkeliauja neregėtas produktas- skanus, be kalorijų, formuojantis greitą pripratimą, t.y. užtikrinantis milžiniškus pinigų srautus. Ledų pramonė seklumoje, šulai pasamdo apsukrų buvusį FTB vyruką, kad išsiaškintų produkto sėkmės formulę, iš ko gi padarytas dalykėlis? Darosi įdomu, nes greitAI paieškos prieina akligatvį, o su "smaližiais" kažkas labai negerai. Žmonės virsta besmegenėmis reklamos marionetėmis, nieko neprimena? :D Tie baltos grietinėlės purslai iš burnų sukelia keistų asociacijų, o dar kai pradeda žudyti, raičiausi iš juoko. Filmas pradeda lėkti lyg nuo stataus šlaito paleistas vežimas pilnas kiaušinių. Įsijungus karinėms pajėgoms, vadovaujamoms rasisto, mėgstančio gulinėt su nepilnametėmis, supratau, kad niekas nėra apsaugotas nuo aštraus kūrėjo humoro jausmo, jam nieko švento nėra, kaip faina :D 

Fright Night (1985)

Taip išėjo, kad Fright Night sulaukė remeiko, paskui praėjo dar dahuja metų, o aš dar vis nebuvau mačiusi originalo, prisiminkime, kodėl delsiau... Paauglį ištinka šokas, kai sužino, jog gretimais apsigyveno vampyras. Niekas pacanu netiki, nei mergina, nei motina, ką jau kalbėti apie policiją. Kalbant apie merginą, ou, jau lenda priežastis, lenda.. Žinojau, kad vaidina Amanda Bearse, geriau žinoma kaip Marsė iš "Vedęs ir turi vaikų".  Kaip komikė ji puiki, bet paauglės vaidmenyje, uch, argi?... Negroja man čia.. Filmuojant jai buvo 27-eri, ir tasai rengimosi stilius visai nepadeda atrodyti kaip mokinukei, akys degė žiūrint šį groteską :D Vos trejais metais už ją jaunesnis pagrindinis herojus prisitaiko kuo puikiausiai. Atmetus šį klaikų castingą, komedija faina. Vampyrą vaidinantis Chris Sarandon skleidžia stiprų mačizmą, Colinas Farelas turbūt irgi pritiko neblogai, bet.. Pala, pala, matau kad remeiką įvertinau 1!!! Neatsimenu ničnieko, bet jei parašiau kuolą, vadinasi buvo šūdastika. :D Dar yra keli antraeiliai veikėjai- prietranka draugelis ir susenęs televizijos vanhelsingas. Jaunuoliui kažkas negerai su galva, mąsčiau ar bandoma pavaizduot protinį atsilikimą, dėmesio koncentravimo sutrikimą ar...? Seneliukas taip pat nuobodžiauti neleidžia- gėjiškos manieros derinamos su teatro primadonos įnoringumu :D 

The Blob (1988)

Nykiame miestelyje nukritęs meteoritas pasėja  dar neregėtą zarazą- žudantį snarglį! Beformis marmalas, panašus į tirštesnę krakmolo kleisterio versiją, praryja viską, ką sutinka kelyje, prieš tai ištirpdydamas kūnus rūgštyje. Paklaikę paaugliai mėgina įspėti vyresniuosius, bet niekas netiki kosminėm pasakom, kol nepasidaro per vėlu. Baugu žiūrėti, kaip pikta leminatis drebutis doroja miestelėnus. Prisistato mokslininkų brigada, miestelį suvaro į karantiną, paaiškėja nešvari valstybinė paslaptis, o snarglys vapšė įsisiautėja. Juokinga, kaip kritinėje situacijoje praskysta kunigas, jo linija stulbinanti, scenaristas smagiai krimstelėjo bažnyčiai. Vaizdelis gerai pažįstamas iš The Walking Dead, ten tėvas Gabrielius stačiai akiplėšiškai achujelino :D  Beje, įdomus sutapimas- ten serialo režisierius,  o čia scenarijaus autorius- tas pats Frank Darabont; akivaizdu, nepatinka jam dvasiškieji tėvai :D Vienintelė miestelio viltis- ne iš kelmo spirta cheer-lyderė ir padauža Flagas. Pabaigoje nusiteikiau atstumiančiam laižiakui, o špygą. Kevin Dilon buvo vaikinukas- knysliukas,  žiauriai negražus, nors ir kietiakas. Jaučiu, mergiotė nepageidavo lūpų sueities. Įtikinama. Taip man filmas išsaugojo kultinio  80-ųjų hororo statusą.

Night of the Comet (1984)

Po 65 milijonų metų pro Žemę vėl praskries kometa, rengiamasi masiniam šio reiškinio stebėjimui su kokteiliais  ir kaimynais pašonėje, visi drauge, net koktu. Tatai nedomina seserų Reginos ir Samantos, ir spėkit, kas išgyvena fenomeną? :D Dvi  tuštutės ryte randa ištuštėjusį Los Andželą- nė vieno žmogaus, o jei kas liko, pavirto į kraujo ištroškusius zombius. Jau matau, kas nutiktų mano atveju, aš astronomijos šou praleisčiau, nes turėčiau dirbt :D Panorama, žinoma, Los Andželui neprilygtų, bet vistiek, achujelinčiau nesutikdama nė gyvos dvasios. Taip, kometa pasidarbuoja švariai- žmonės lyg dulkėm virsta, nesimėto smirdantys lavonai ir šnervių nemolestina. Ką gi mergos daro armagedono akivaizdoje? Ogi nuvaro į prekybcentrį prasinešit- skudurai nebekainuoja, girls just want to have fun :D Atsiranda dar vienas išgyvenusysis, potenciali pora vyresnėlei ir rūpestis jaunylei, be to, dar esama ir kažkokių nupušusių mokslininkų. Pastaruosius suriest į ožio ragą gali net furistas, ne pirmą kartą pastebiu pašaipų požiūrį į mokslo žmones, bet dėl to filmo kokybė nenukenčia, kaip tik juokinga tie išsidergimai. Kamera nardo tarp vienišų dangoraižių, skamba 80-ųjų  hitai, orą nudažęs švelnus vario atspalvis, aplink nė gyvos dvasios- mėgavausi kiekviena filmo minute, jis man praskriejo kaip išeiginės- čia buvo, čia nebėr.