Prisimenu, kaip karštligiškai jo ieškojau prieš daugybę metų, kada buvo apėmęs pamišimas dėl aštuntojo dešimtmečio romantikos. Pradžią davė John Hughes su "Pusryčių klubu", tada sekė iki kraujo mielas Andrew McCarthy, o paskui jau medžiojau viską, kas susiję su nerealistiškom mokyklos meilių istorijomis. Pasitaikė kietas riešutėlis, ilgą laiką negalėjau rasti absoliučiai jokio torento, net numojau ranka, pasidaviau. Bet pagaliau jis pasiekė mano akiratį. Ką gi, iš karto turiu pasakyti, kad smarkiai skiriasi nuo matyto paaugliško pasaulėvaizdžio. Komedija, ar tikrai? Aibė nemalonių scenų, vietom nervus dirgino. Fizinės bausmės mokykloje prieš gerus 50-60 metų nieko nestebino, tačiau žiūrint šiandien atrodo barbariškai. O dar pridūrus faktą, kad kalbam apie Bažnyčios valdomą mokyklą, juk gali nutikti ir baisesnių dalykų, tiesa? Laimei, filmas ne apie juos... Tačiau geležinė tvarka priartina prie realaus gyvenimo, justi mokinių vienatvė. Naujokas Maiklas įsitikina, kad švietimo įstaiga valdoma tvirtos, negalestingos dvasiškųjų brolių rankos. Žinoma, vaikinai nėra įsibaiminę avinėliai, krečia kiaulystes,; kunkuliuojantys vyriški hormonai žavi tuo, kad neleidžia palaužti jaunos asmenybės. Mergos daug bailesnės. Pamažu vaikis susidraugauja su kitais mokiniais, įsimyli, ir gauna pirmąsias žmogiškumo pamokas. Matome jaunučius Patrick Dempsey, Andrew McCarthy (šimtąkart mielesnis už jauną Leonardo di Caprio, jei paklaustumėt mano nuomonės) neseniai minėtą Kevin Dillon,- su panelėm ir čia nekaip einasi :D Pasirodo jauna Mary Stuart Masterson, rimtas jos veidas atspindi šeimoje patiriamus sunkumus. P.S. Nusifilmavo ir mergina, kuri vos po ketverių metų taps vieno garsiausių animacinių serialų balsu- geltonosios šeimynėlės duktė vunderkindė, kas? :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą