2021 m. sausio 27 d., trečiadienis

Body Bags (1993)

Lyg dovana po sunkios darbo savaitės, mėgavausi kiekviena sekunde! Trys siaubo istorijos, kurias pristato morgo įnamis, mylimiausias siaubekų režisierius, kurio, gėda pripažinti, per grimą nepažinau! Taip neplanuotai gavosi, jog perėmė pultą iš šmaikščiojo skeletuko :D Pirmosios dvi istorijos- jo kūryba. Apie neeilinę naktinę pamainą degalinėje, aplink siautėjant serijiniui žudikui. Jauna juodaodė susiduria su visais nemaloniais naktinio darbo aspektais- creepas klientas (šį maestro įvardinau akimirksniu), aplink šmirinėjantis ir wc rakto kaulijantis valkata, užsitrenkia būdelės durelės ir gražiausia- pasirodo užpuolikas. Sekanti istorija palietė asmeniškai, puikiai suprantu, ką išgyveno  Ričardas- retėjantys plaukai ne juokai! Desperacijon puolęs vyras ryžtasi mįslingai procedūrai, po kurios žadama ševeliūra "eržilas". Lūkesčiai pasiteisina, deja, šalutinis poveikis neišvengiamas. Jaučiu keistą simpatiją Stacey Keachui, pamatyti jį čia buvo didelis malonumas ir milžiniškas pliusas visam kūriniui. Ir galiausiai- akies transpantacija, nepasidomėjus, kas donoras, autorius Tobe Hooper. Braižas kitoks, nemaloni atmosfera pseudofundamentalistinėje aplinkoje. Akis lyg televizoroius ima transliuoti baisybes, ir ramų šeimos vyrą verčia smurtauti. Šventojo rašto citata pabaigoje - nors prie žaizdos dėk. Finale, lyg aktorius po spektaklio, Tobe trumpam pasirodo baltu chalatu. Uždanga nusileidžia, o aš ploju ploju, kol apsiašaroju. Ačiū.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą