Draugas parekomendavo, ir tai buvo viena įdomiausių patirčių šįmet. Pagrindinė idėja trenkė it žaibas, buvau nepasirengusi, visai kitaip įsivaizdavau, ką čia matysime. Filmuose staigmenas aš mėgstu. Žinojau tik, kad idealus vyrukas lyg ir per gerai, kad būtų tiesa, bet nesitikėjau, kad Noja pateks pas TOKIOS rūšies psichopatą. Pradžioje matome per programėlę, panašią į Tinder, susipažinusią porelę. Juodu vakarieniauja restorane, ir
red flagai šokinėja kaip kukurūzų grūdai popkornų automate. Džentelmenas vėluoja, neturi grynųjų, tėškia, kaip čia lietuviškai išsireiškus.. įžeidimentą? Kai aiškiai nori įžeisti, bet pabaigoje užglaisto aštrumą ir pateikia kaip komplimentą? Vėliau rasistinis
vaibas, o pabaiga.. Pasimatymas iš pragaro, dama visa tai pakelia kaip karaliaus Artūro riteris, jos stiprybė- menka savivertė. Nerealiai atlikti namų darbai- internetinių pažinčių virtuvė ištyrinėta per mikroskopą. O tada, lyg atpildas už patirtas nesėkmes romantiniam fronte, už karčius nusivylimus, už
sultingas bybio fotkes, kurias teko pamatyti ekrane- atsiranda ponas Idealusis. Išvaizdus, su humoro jausmu, gydytojas, mielas lyg kačiukas. Per gerai, per gerai, nusprendžiam mes, bet Nojai išsijungia visos apsauginės sistemos. Priminė Džono Faulzo "Kolekcionierių", tik Mirandai labiau nepasisekė. Kas ypač patiko- muzikos takelis, jis išskiria šią šiurpią istoriją iš kitų, užliūliuoja žiūrovą, jautiesi lyg apsvaigintas- čia vyksta košmariška, protu nesuvokiama veikla, bet toji muzika.. Nuteikia, lyg nieko tokio baisaus lyg ir nevyksta, baikit, neperdėkit :D Aktoriai įdomūs, nematyti, Noja primena jauną Charlotte Gainsbourg.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą