Barbarian (2022)

Nenusakomo skonio  kąsnelis Helovino proga! Tikriausiai pirmą kartą negaliu vertinti balais, esu pasimetime- norisi juoktis, ir niekaip neišbrendu iš nuostabos debesies, kas čia buvo, jopšikmat??? Nauji pliusai siaubo filmui- bene pirmą kartą panaudota apgailėtina Detroito ekonominė padėtis ir nauja lokacija- air b&b. Švarutėlė drobė, tik tapyk savo šedevrą  Teko nemažai naudotis tais butais su rakteliu dėžutėj, įvedi kodą, ir pasiimi raktą. Jokių šeimininkų, jokio sutriesto small talk, intraverto rojus.  Tesė pakliūva į keistą situaciją- rakto nėra, ir namas užimtas kito žmogaus. Naktis, lyja, nėra kur dėtis, situacija nepavydėtina. O kai čia Bill Skarsgard, nenuostabu, kad mergina nedega noru gerti jo paruoštą arbatą. Vaikino išvaizda nežadina pasitikėjimo. Pirmą valandą neįvyksta beveik nieko- drąsus žiūrovo nervų kantrybės mėginimas, daug kas gali išjungti. Kiek praleistų...Dabar galvoju- kokia siaubinga yda- smalsumas. Viskas, kas nutinka herojams šiame filme, išprovokuota debiliško nosies kišimo ten, kur nereikia. Aš suprantu, kad tualetinio stygius yra rimta problema ir reikalauja sprendimo, bet manęs nė už ką nepriverstum leistis į rūsį. Negana to, jie trip'ą pakartoja, klykiu!  Žodžiu, daug keistų sprendimų, lyg būtų apsirūkę. Įdomiai manevruoja su siužetu- jau pamačius blogio pranašą, kuris tuoj mums apskelbs savo Biblijos tiesą smalsioms neklaužadoms avims, filmas staigiai pasuka vairą ir nuveda į dar gilesnę girią... Maždaug, manėt bus dar vienas nuspėjamas šūdinas  siaubekas, o išgraužkit, šikniai :D Linksmas šiurpuliukas, matau, nėra prikabinto komedijos žanro, bet čia siaubo komedija, ne kitaip.

Force Majeure (2014)

Nu atsiprašau.. Jau kai reikia filmą pasigreitinti, nes ilgi kadrai tampo nervus lyg gumą iki begalybės, peržiūra mane erzina. Ir tai visiškai nereikalinga priemonė! Nejuokauju, pabaigoje yra scena, kurios metu nesustabdęs filmo, spėtum ir pašikti neskubėdamas, o nieko svarbaus nepraleistum. Juk tikrai ne toks tikslas buvo? Po netikėtos sniego griūties slidininkų kurorte, šeimos galva padaro nedovanotiną klaidą. Grėsmės akimirką, tepa slides, pamiršęs žmoną su vaikais, skuodžia neatsigręždamas. Vėliau pasirodo, kad pavojaus nebuvo, bet šaukštai po pietų. Žmonai žaibiškai tolstanti sutuoktinio nugara įsiręžia atmintin visam laikui. Ir ji pradeda terorą. Per sutuoktinio sąžinę darda kombainu be gailesčio kada netingi, net prie svetimų.  Apima svetimos gėdos jausmas, lietuvis jau būtų pylęs į marmūzę, bet švedai kuklesni. Pastebėjau, režisierius dažnam savo filme narsto vyro, kaip autoriteto, trapią padėtį ir dažnokai, nuosmukį. 

Triangle of Sadness (2022)

Jau anksčiau buvau susidomėjusi dėl Woody Harelson, kitaip būtų praslydęs, varge, kaip apmaudaučiau! Šiandien patikrinau repertuarą, ką rodo- ir lėkte į "Vingį"!  Jau sėdžiu salėje, nepopuliariu metu, žmonių vos septyni, geriau nė negali būti. Prasidėjo truputį erzinančiu dviejų tuštučių modelių, Jajos ir Karlo, santykių aiškinimusi. Lyčių vaidmenys, feminizmas, ir t.t., norėjosi, kad greičiau liautųsi ir prasidėtų veiksmas kruiziniam laive. Turčiai rusų oligarchai- vyras, žmona ir meilužė, programišius skandinavas, du senukai, vertęsi ginklais- "pardavinėjome demokratiją", ir daug kitų, plius šie du kvailiukai. Keliauja kaip influenceriai, gavo kelionę dovanų. Laivo personalas neriasi iš kailio, kad įtiktų turtingiems šikniams, darosi koktu. Kapitonas tik atsipūtęs (Woody pačiam gražume), jį vos iškrapšto iš kajutės, nusitašiusį, kad sudalyvautų vakarienėje su keleiviais. O paskui prasideda chaosas. Blemba, kokios nuostabios minutės, garso takelis pritrenkiantis, jūros liga muša fontanais,- beveik paskutinio teismo diena. Tik rusų milijonierius toliau pila , diskutuodamas su kapitonu apie komunizmą, socializmą, Karlą Marksą, Leniną. Čia reikia pamatyti... Nublokštiems į negyvenamą salą, saujelei išlikusių tenka susitaikyti su pasikeitusiais vaidmenimis. Kiek psichologijos, rolių persiskirstymo, pamintas patriarchatas, wow. Minėtasis rusas kažką skausmingai priminė, laužiau galvą kol atmintis išspjovė pažįstamą paveiksliuką- juk čia Milo iš "Pusher". Po dvidešimt šešerių metų, bet chrarizma nesensta :) Matau, kad režsierius pastatęs ir daugiau dėmesio vertų juostų, The Square mačiau kažkuriam kinopavasary, bet nepatiko. Bet dabar tikrai duosiu antrą šansą ir taisysiu klaidas.

Goodbye Solo (2008)

Neteisinga kamuoti žiūrovą nuobodžiu filmavimo būdu, milžiniškas trūkumas. Vos ištvėriau,  džyziskraist.  Taksistas Solo, senegalietis, dirba taksistu Amerikoje. Jam patinka bendrauti su keleiviais, temperamentas trykšta per kraštus. Po ilgų darbo valandų grįžta pas nėščią žmoną ir podukrą, kurias myli be krašto. Tačiau tikroji svajonė- mesti taksi ir tapti skryžių palydovu. Filmas prasideda, kai  pasitaiko neįprastas keleivis, kuris prašo sutartą dieną nuvežti į atokią vietą ant uolų, ir ten palikti. Siūlo tūkstantį dolerių, tik jokių klausimų. Bet Solo būdas neleidžia atlikti užduoties paprastai. Ima kvosti senyvą poną, netgi persekioti, įtardamas, kad Viljamas nori nusižudyti. Vargeli, jei mane kas būtų taip užknisęs, nebūčiau laukus spalio 20, išsitaškyčiau smegenis anksčiau. Matome jauną vyrą, siekiantį savo amerikietiškos svajonės ir seniuką, kuriam jau viskas nuoširdžiai pochui. Pradžia ir pabaiga. Suprantu gerojo samariečio motyvą, bet Solo skruostai, matyt, plieniniai, kad nė nevirpteli talžomi šiurkštaus Viljamo būdo. Kaip juokinga, imd.com įvardina temą "neįprastos draugystės istoriją"- čia toli šaukia iki panašaus santykio.

Starlet (2012)

Jei reikėtų pasirinkti, kuris Sean Baker filmas man patiko labiausiai, nesugebėčiau. Visi turi savo išskirtinio žavesio. Pavyzdžiui, čia Seidę suvaidinusi Basedka Johnson,. Filmavimo metu jai buvo 86-87m, tai vienintelis jos vaidmuo, prieš tai ji buvo... astrologė. Nenustebčiau, kad filme pateikti gyvenimo faktai apie šeimą būtų teisybė. Režisierius dažnai taip daro, paima žmones iš jų įprastos aplinkos ir leidžia  būti savimi. Nežinau, kur Baker'is iškasė Basedką, bet čia tai bent radinys! Likau sužavėta moters laikysenos, mąslaus žvilgsnio, kuriame spindi intelektas, jokios demencijos požymių. Filmas apie tai, kaip minėtoji Seidė susidraugauja su Džeine, vaidinačia porno filmuose. Kaip, paklausite? Džeinė nusiperka vazą Seidės surengtame kiemo išpardavime, ir randa vazoje dešimt tūkstančių dolerių. Merginą ima kankinti dilema, kaip pasielgti? Ji kelis kartus mėgina prisipažinti, nepavyksta, o paskui tiesiog nutaria pažinti senolę. Pastangos iš pradžių duoda labai akis graužiančių rezultatų :D Bet galiausiai tampa draugėmis. Ramiai Seidės kasdienybei tarp kelionių į maisto prekių parduotuvę ir bingo šeštadieniais priešpastatomas chaotiškas Džeinės ir jos butiokų gyvenimas. Narkotikai, prostitucija, filmukai suaugusiems. Bet ne kad žiūrovas pasmerktų, tiesiog- ne visi gyvenam vienodai. Talentingas tas Sean Baker.

Brazil (1985)

Man čia pasirodė komiška George Orwell "1984" ekranizacija. Kitos interpretacijos nerandu, ateities distopija, mechanizuotas pasaulis, kur sumaišyta raidė kainuoja žmogui gyvybę, visi dirba susispaudę prie kompiuterių, yra nuolat stebimi nematomos akies. Biurokratas Semas netikėtai tampa visuomenės priešu numeris 1, siekdamas savo svajonių moters. Ji radikalė maištininkė, ojoj. Visi nemalonumai prasideda, kai jis nuslepia ryšius su Hariu Tatliu, kurį vaidina chrarizmatiškasis Robertas de Niro. Filmas beprotiškai ilgas, 2:20, bet tos nesąmonės ekrane keistai įtraukė. Plastinės operacijos turtingom poniutėm, nuo kurių byra veidas gabalais, herojiški sapnai ir kova su fantasmagoriškom pabaisom, sprogimai restorane, į kuriuos niekas nekreipia dėmesio, valgo toliau kažkokį keistą mitalą. Nežinau, kas čia buvo, na taip, Terry Guilliam, bet esu mačius daug labiau man patikusių jo darbų. Bet kad įeina į "1001 filmą kurį turi pamatyti oper gyvenimą", ką gi, pamačiau.

Smile (2022)

Niekada nemaniau, kad džiaugsiuosi paauglių draugija kino salėje, o va, masė neseniai iškeptų šešiolikmečių... išgelbėjo nuo apsigėdinimo! Dar galvojau, ką čia kasininkė peza- "Ne vaikams čia bilietą perkat??- meta įtarų žvilgsnį, paprašius dviejų bilietų.  To dar betrūko, siaubekai jau tik vaikų reikalas?? Ak, sustok jaunyste, dar neišeik, mano pase dar tik du šešiolikiniai telpa.. Ateinam į salę, o ten jūra paauglių, esam vyriausi salėje XD Paaugliai  iš anksto imdavo nervingai krizenti, sušukdavo "oh shit" prieš ištinkant jump-scare ir t.t.užtat galėjau išlaikyti orumą nesuteptą nevalingai suspigus, ačiū jums, vaikai. Taigi taigi, čia buvo lyg vaikščioti po minų lauką, susisprogdinti vietų netrūko :D Šviežio oro gurkšnis siaubekų pasaulyje, po kurio imi kitaip žiūrėti į šypsenas.. Po kruvinos chuinios su paciente, psihų daktarėlė mato, kad ir jai po biškį ima važiuot stogas, vaidenasi, o kai išsiaiškina, kur link viskas veda, išvis nesaldu palieka. Bet ne bėda, juk galima naglai  prisilyzint  prie gražaus exboifrendo.:D Man labai patiko konceptas, mielas Kyle Gallner veidukas, efektai, bet paminėsiu ir minusą. Ką psichiatrijos pacientams skirtam kabinete veikia vaza bliat? Kurią galima sukulti, o tada šukės ir pramogos? Ir kad psichiatrė taip greitai pratrystų, kažkaip neprofesionalu. Ok, gavo šoką, bet lol, ne vaikų darželyje dirbi, moterie. Galėčiau lažintis, kad per ateinančius keletą metų pasirodys šios aukso žąsies pseudoauksiniai kiaušiniai- tęsinukai, kurių niekam nereikia.

The Last Days of Disco (1998)

Dvi jaunos merginos dirba leidykloje Manhetene. Uždirba mažai, abiems dar padeda tėvai, nes prasimušti leidybos versle nelengva. Laisvalaikiu juodvi lekia pasišokti į diskaną,; čia renkasi daug pažįstamų vyrukų, puiki vieta susimedžioti tą vienintelį. Žinoma, jei tave įleis, ten patekti- ne juokai! Šokių aikštelė, disco rutulys, marginalai lankytojai- pagrindinė filmo ašis, dievulėliau, kaip užsimanai pajudinti klubus! Merginos labai skirtingos, Šarlotė- koketė, laisvai mezganti pažintis su vyrais, Alisa- daug drovesnė, santūresnė.  Kaip paaiškėja, Šarlotė linkusi į šūdinus patarimus meilės reikaluose, ir daro tai tyčia, taigi Alisa gauna nusvilti ne kartą, kol perpranta, su kuo turi reikalą.  Chloe Sevigny mano mėgiama aktorė, todėl biški abidna matyti, kaip jai nesiseka dėl pyzdos Kate Beckinsale :D  Filme daug jaunų žmonių, trokštančių prasimušti gyvenime, ypač vyrų. Deja, jie turi didžiulių trūkumų- nuo plevėsos mergininko iki psichinių sutrikimų, visai kaip gyvenime XD Diskotekoje vyko  savos varkės, kurių nelabai perpratau. Spėju, ten stumdė kvaišalus, pinigus plovė?

Tangerine (2015)

Sean Baker tapo vienu mėgiamiausių šių dienų režisierių,  jo arkliukas- lowlaiferiai, skurdas, priklausomybės ir iš to išplaukianti.. poezija. Savitas stilius, daug momentų, kai pagauni save galvojant- čia aktoriai, ar tiesiog žmonės iš realaus gyvenimo ir jų kasdienybė? Labai dažnai taip ir yra, suteikia filmams pseudokumentikos atspalvį. Kažkodė abejojau dėl "Tangerine", ką gi, šįmet abejonių metai, bet malonu klysti į teigiamą pusę. Jaučiu, man čia geriausias Baker'io kūrinys. Transvestitas Sin- Dee per Kūčias grįžta iš kalėjimo, kur praleido beveik mėnesį. Netikėtai sužino, kad Česteris, suteneris/ gyvenimo meilė, per tą laiką nesnaudė ir po svetimais sijonais landžiojo. Įsiutusi Sin- Dee metasi į meilužės paieškas, jos įžeista savimeilė prašosi keršto. Suplakamas stiprus Molotovo kokteilis- nuolat žvengi iš, palyginus, nejuokingo gatvės gyvenimo- prostitucija,  nemokūs klientai, smurtas, konkurencija. Veikėjai aštrialiežuviai, ne kartą teko stabdyti ir leisti sau išsijuokti, bet viskas pateikiama kažkokiu diskotekos ritmu. Skamba vežanti muzika, byra keiksmažodžiai, daug maivymosi, bet kartu su niekuo nesulyginama. Transvestitai gražūs! Į galvą atėjo John Waters, bet čia visai kitas laikmetis, kitokie žmonės.

X (2022)

Prisimenu, kaip pirmą kartą pamačiau anonsą "Vingio" kinoteatre, pagalvojau, kas per absurdas- chebrytė suka porno filmą, ir kokios jau ten prasideda baisybės- bybis neatsistoja?? Nusižvengiau, pažiūrėjau, berods, "Black Phone", ir pamiršau. Bet štai atėjo diena, beviltiškai užsinorėjau gero siaubeko, ir teko gurkštelėti iš prispjaudyto šulinio. Patikrinau- filmas sugebėjo išlaikyti reitingą virš 6,5 balo, kas mano skalėje yra žvėriškai daug, todėl surizikavau. Ir žinote, ką jis padarė, ko jau maniau neįmanoma padaryti?  Vienoj vietoj man pasidarė taip bjauru, šlykštu, kad norėjosi apakti- scena įsirėžė visam gyvenimui, bravo! Aštuntasis dešimtmetis; dvi paukštytės, juodaodis, eržilas idėjos autorius ir operatorius su savo mergina išsinuomoja plotą fermoje, filmuos pornuškę. Ūkis priklauso dviem klipatoms, senis ir senė tokie sudėvėti, kad atrodo sutrupės bet kurią akimirką. Dzin, jaunimas pasiryžęs išgarsėti, duoti vaizdų, pochui tie seniai, besivalkiojantys aplink.  Mergos dejuoja, aimanuoja iš visos gerklės, lėkštas scenarijus kaip priklauso- filmukas tikrai  sulauktų pasisekimo, jei būtų spėjęs išvysti dienos šviesą. Bet prasideda bajavykai... Iš netikėtos pusės, nes genialumas slypi paprastume. Kitas filmo pliusas yra Mia Goth. Įdomi merga, gavo nuostabią progą padaryt karjerai, pasinaudos arba nuskęs, 50/50. Jau yra ir priešistorės darbelis- Pearl ir tęsinio apmatai- MaXXXine.  Sužiaumosiu abu, esu žuvelė, sėkmingai prarijusi masalą :D