Nu atsiprašau.. Jau kai reikia filmą pasigreitinti, nes ilgi kadrai tampo nervus lyg gumą iki begalybės, peržiūra mane erzina. Ir tai visiškai nereikalinga priemonė! Nejuokauju, pabaigoje yra scena, kurios metu nesustabdęs filmo, spėtum ir pašikti neskubėdamas, o nieko svarbaus nepraleistum. Juk tikrai ne toks tikslas buvo? Po netikėtos sniego griūties slidininkų kurorte, šeimos galva padaro nedovanotiną klaidą. Grėsmės akimirką, tepa slides, pamiršęs žmoną su vaikais, skuodžia neatsigręždamas. Vėliau pasirodo, kad pavojaus nebuvo, bet šaukštai po pietų. Žmonai žaibiškai tolstanti sutuoktinio nugara įsiręžia atmintin visam laikui. Ir ji pradeda terorą. Per sutuoktinio sąžinę darda kombainu be gailesčio kada netingi, net prie svetimų. Apima svetimos gėdos jausmas, lietuvis jau būtų pylęs į marmūzę, bet švedai kuklesni. Pastebėjau, režisierius dažnam savo filme narsto vyro, kaip autoriteto, trapią padėtį ir dažnokai, nuosmukį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą