Neteisinga kamuoti žiūrovą nuobodžiu filmavimo būdu, milžiniškas trūkumas. Vos ištvėriau,
džyziskraist. Taksistas Solo, senegalietis, dirba taksistu Amerikoje. Jam patinka bendrauti su keleiviais, temperamentas trykšta per kraštus. Po ilgų darbo valandų grįžta pas nėščią žmoną ir podukrą, kurias myli be krašto. Tačiau tikroji svajonė- mesti taksi ir tapti skryžių palydovu. Filmas prasideda, kai pasitaiko neįprastas keleivis, kuris prašo sutartą dieną nuvežti į atokią vietą ant uolų, ir ten palikti. Siūlo tūkstantį dolerių, tik jokių klausimų. Bet Solo būdas neleidžia atlikti užduoties paprastai. Ima kvosti senyvą poną, netgi persekioti, įtardamas, kad Viljamas nori nusižudyti. Vargeli, jei mane kas būtų taip užknisęs, nebūčiau laukus spalio 20, išsitaškyčiau smegenis anksčiau. Matome jauną vyrą, siekiantį savo
amerikietiškos svajonės ir seniuką, kuriam jau viskas
nuoširdžiai pochui. Pradžia ir pabaiga. Suprantu gerojo samariečio motyvą, bet Solo skruostai, matyt, plieniniai, kad nė nevirpteli talžomi šiurkštaus Viljamo būdo. Kaip juokinga, imd.com įvardina temą "neįprastos draugystės istoriją"- čia toli šaukia iki panašaus santykio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą