The Substance (2024)

Ak, Demi Moore, būk pasveikinta sugrįžusi! Į galvą ateina vienas analogiškas atvejis- Darren Aronofsky taip sugrąžino orumą Mickey Rourke su The Wrestler. Jau ką Mickey išmanė, tai boksas; kainavęs gražų veidą, karjerą, asmeninę laimę. Demi genialiai parinkta vaidmeniui; kas geriau žinotų, koks jausmas būti eks diva? Geriausi metai- praeityje: buvęs vyras Bruce Willis serga kažkokia smegenų chuinia ir prarado kalbos dovaną, trys arkliaveidės dukterys verčia žiopčioti iš nuostabos- kaip 62metų motina atrodo geriau už visas tris kartu sudėjus?? Romanas su Ashtonu Kutcheriu taipogi tik saldus prisiminimas, įsimintinų vaidmenų aktorė nesukūrė... Kirba kažkoks neišnaudoto potencialo slogutis. Ir štai- Substancija! Tavo metas šviesti, mažute! Stengiausi nešniukštinėti, ėjau užverbuota plakato- body horror mano arkliukas, reitingai- aukštumoje, varom! Gavau Cronenbergo, Lyncho ir Kubricko kokteilį, su labai daug pykčio vyriškai giminei ir moterų kūno pateikimui kaip prekei. Sarkazmas sarkazmas sarkazmas, o tada groteskas. Filme žiauriai daug apnuoginto kūno- koks procentas vyrų sėdėjo su stačiais pagaliais??? Lol, į tobulas linijas ir aš seilę, visiškai heterokseksualiai, varvinau. Finalas pažadino man ir keletui žiūrovų kone vaikišką smalsumą ir susižavėjimą- mačiau išsitraukusius telefonus ir fotografuojančius- menininis apipavidalinimas nesveikas, turbo... Salė juokėsi, juokiausi aš, bet galvojau- juk tai liguista, neturėtume, bet vistiek, sprogstančių emocijų negali užgniaužti. 

Swingers (1996)

Labai juokingas ir atviras filmas apie jauno pradedančio aktoriaus padėtį Los Andžele. Vaidmenų gauti sunku, o čia dar širdis kraujuoja- paliko ilgametė draugė. Nuolat stypso laukdamas mylimosios skambučio- nedažnai matome emociškai ištižusį stipriosios lyties atstovą; veikėjas išplėšė iš manęs visą įmanomą empatiją.  Tačiau su tokiais draugais kaip Trentas ilgai liūdėti neteks- labai ryškus ir kiek trikdantis Vince Vaughn. Juk čia Los Andželas, nesibaigiantys vakarėliai, barai, lengvai prieinamos mažulės. Sprogstanti įžūli charizma guldo moteris, įvaldyta net žvilgsnių technika. Lietuvoje panašiai elgiasi tik gerai įkaušę, dėl sėkmės atvejų daug pinigų nestatyčiau. Veiksmai be galo ciniški, keista, bet pasiteisina (!)- kokios kvailės pasimauna ant šių pajodžargų fokusų??? Patiko bičiuliškas palaikymas- you are so money and you don't even know it. Gali kaltint paviršutinišku šovinistiniu požiūriu į moteris, bet kaip draugas Trentas nuostabus. Vieta, kur Maikas, pažeidęs visas moterų kabinimo taisykles, nesusilaikęs naktį skambina... Blemba, seniai mačiau svetimos gėdos epizodą ekrane, ačiū.. Radus atsakikly tiradą panašių žinučių, pagalvočiau, kad turiu reikalą su mianiakiniu persekiotoju. Bet tuo komedija ir žavi- matome, kad po apgailėtinais flirtavimo įgūdžiais slepiasi visai šaunus bičas, elgesys būna apgaulingas. Dar patiko, kad pagrindinis herojus išlieka savimi, nebando kažko vaidinti, apsimesti, ir galiausiai randa merginą (tik šįkart susilaiko nuo skambinimo 3 nakties) :D

Cuckoo (2024)

Nesupratau- kokia vis dėlto prasmė veisti gegutes? :D Nekalba, keistai krykauja, plaukų neturi, ypatingų gebėjimų taip pat. Išskyrus laiko sustabdymą, kada ima kartotis ta pati akimirka; veikėjas susivokia, kad tuoj nutiks koks mėšlas. Visai smagus efektas. Šiaip įdomus siaubiakas, originalus sakyčiau, gana ilgai niekas nepaaiškėja. Po mamos mirties, paauglė Gretchen turi gyventi su tėvu ir jo naująja šeima. Daug jaunesnė antroji žmona, mažė netikra sesuo, iš kailio besineriantis tobulas tėtušis, tik ne tau, Gretchen. Jie apsistoję poilsio namuose, kur svečių ne per daugiausia, užtat naktim vyksta įdomybės. Ką gi, paaugliai yra tam, kad suknistų rezgamus planus. Kaip jau minėjau, sunku suprasti evil plan esmę, bet tiek to. Dan Stevens, man visai šviežias radinys, pridavė keisto semipedofiliško šarmo, jo įkyrus susidomėjimas Gretchen kėlė nerimą, laimei, nepateisino įsisiautėjusios vaizduotės lūkesčių. Jokio netikėtumo, užėmė evil mastermaindo poziciją, bet pabaigoje truputį per daug tąsymosi su ginklais ir delsimo. Šimtą kartų buvo galima nukept paauglę ir farą. Tęsinio nenorėčiau, bet įtariu, gali pasirodyti.

A Classic Horror Story (2021)

Siaubo filmų fanų grupės vis numeta kokį negirdėtą mėsos šmotą, belieka apuostyt ir įsikabint dantimis. Buvau pasiskaičius, kad čia slowburner, tai ne bėda, man ėmė patikt lėtūnai, sėlini prie tikslo atsargiai, įsitempęs. Yra panašumų su The Ritual ir Midsommar, be to, kūrė italai, ne amerikonai, todėl tikėjausi kokio neįprasto akibrokšto ir sėlinau toliau. Šiais laikais žiauriai sunku sukurti absoliučiai novatorišką konceptą, jei  filmas primena man patikusį siaubeką, bravo. Keistos sudėties keleivių grupelė: nėščioji, saldi užsieniečių porelė, žilstelėjęs daktaras ir storulis nerdas kažkur važiuoja treileriu. Kodėl pasirinktas šis neįprastas transportas, kai pilna lėktuvų, traukinių, autobusų ir t.t., yra svarbiausias klausimas, labiau panagrinėjus, gal būčiau atspėjus kur šuo pakastas, bet lėtas tempas mane užliūliavo, klastingi pietiečiai, cha cha. Tada šovė goro dozę snauduliui išvaikyti,  istorija smagiai pasisuko ir.. Netflix ėmė strigt!  prieš nosį sukosi superstas ratukas, greitesnis tempas asmeniškai buvo prislopintas, gavosi keli išėjimai paieškot užkandžių ar nusimyžt. Nuostabu.. Nervus tąsanti patirtis, bet šiaip gaminys visai šaunus; dar kartą krimstelima vartotojiškai visuomenei į subinę.

State of Grace (1990)

Galvoju- juk žiūriu į dinozaurą- kriminalinė drama visiškai išnykęs žanras, neatsimenu, kada paskutinį kartą kine būčiau mačiusi nusikaltėlių emocijas, vidines kovas ir taip toliau. Aišku, dramos čia įkrėsta net per daug, pagaudavau save, kad nebesiorientuoju, kokios dar kriminalinės varkės vyksta šalia  :D  Užsislapstinęs policininkas gauna užduoti išvilkti į dienos šviesą nešvarius vaikystės draugų darbelius, moraliai tai sunku, tai jis ištisai geria. Nuolat akcentuojama, kad jie airiai, tai čia legit gurkšnot viskį vietoj kavos ir laigyt automobiliu XD Kada pagrindinis herojus puola į paniką dėl savo nepavydėtinos kontraversijos, kolega (John Turturo) smagiai jį roastindamas, nuleidžia ant žemės, žvengiau balsu. Gary Oldman išvagia ekrano laiką be gailesčio. Jo ribinė, smurtauti pirmai progai pasitaikius linkusi asmenybė kaip magnetas traukia akį, nuolat ieško nemalonumų, saugok dieve nuo panašių žmogėnų. Jauni ir gražūs Sean Penn ir Robin Wright; tarpusavio chemija akivaizdi; dar vienas istorinis reliktas, 14m trukusi santuoka iširo 2010m., su liūdnais  smurto šeimoje faktais. Ech, užtat kokia romantiška pradžia... Finalas kiek pompastiškas, matosi, kad režosierius gan emocionalus tipas, bet ai, kartais smagu pažiūrėti kraujais plūstantį last man standing epizodą.

Scrapper (2023)

Pasitelkdama išmanųjį telefoną, dvylikametė Georgie sėkmingai apgaudinėja socialinius darbuotojus, kad po mamos mirties nereiktų keliauti į vaikų namus. Sakytumėt, neįmanomas toks scamas? Dar vakar žiūrėjau reportažą, kada 2023m. JAV rasti septyni žiauriai apleisti vaikai:  gyveno apskretusiam treilery, niekada nelankė mokyklos, dalis buvo protiškai atsilikę, kasdien lupami, o ant šaldytuvo kabojo spyna. Užtat naminiam ropliui tėvai buvo sukūrę instagramo paskyrą. Kur tada tarnybos buvo??? Beprotiškas pasaulis. Gaunasi, kad filme šaipomasi iš požiūrio į vaiko teisių apsaugą. Georgie "užsidirba" vogdama dviračius, o tvarkytis namuose sekasi geriau nei daugumai suaugusiųjų, gražu žiūrėti į jos savarankiškumą. Kortas sumaišo pirmąkart gyvenime pasirodęs tėvas, taip sužinome daugiau apie Georgie gimimo aplinkybes. Sunkiai jiems sekasi susidraugauti, bet pabaigą ir taip turbūt nuspėjate. Istorija kaip ir nepasiūlo nieko naujo, visgi nebrendylos tėvo mėginimai graudžiai mieli.

Oddity (2024)

Rūpestingai kurta atmosfera čia yra stipriausias aspektas: pusiau įrengtame, milžiniškame name, moteris viena tvarkosi, kol vyras gydytojas ilgai užsisėdi darbe (kažkur girdėta, ane?) Iš esmės, po jų pokalbio telefonu, man buvo viskas aišku, ir tolimesnė filmo eiga nebepateikė staigmenų. Sutuoktinių tarpusavio chemija trenkia sulfidais.  Nors ir  stengėsi sujaukti žiūrovui smegenis, turiu omeny sceną su daug piešiančiu vyru, ir jo rastu lavonu ištaškyta makaule. Žodžiu, auka nebuvo vienišė, kurios niekas nepasiges, į aikštelę įtipena ekstrasensė sesuo (!). Jos parduotuvėlė, beje,  sukėlė klausimų- jeigu daiktai įkrauti bloga energija, kas norės juos pirkti, ar kaip klesti tada versliukas?.. Kita vertus, kapitalistiniame pasaulyje pinigų turintis visada teisus, jei norisi aštrių pojūčių, kodėlgi ne, pasiuskit. Jei norėčiau, kad už mane keršytų, tai būtent toks sąstatas- paranormali brigada :D  Tai va, ši neeilinė moteris bando išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko jos dvynei, nes kad ji įsileido į namus random prašalaitį beprotį ir buvo nužudyta, guys, she doesn't buy this shit. Į našlio namus atsigabena impozantiška artefaktą- po šio filmo užsimaniau kažko panašaus ir jau pradėjau gamybos darbus :), už mano kūrybinę stimuliaciją filmas gauna papildomą tašką, cha cha. Siužetas nieko naujo, o pabaigą, zapadlo dėlei, užbaigčiau "atsarga gėdos nedaro" principu, būtų efektyviau. 

Mumsy, Nanny, Sonny & Girly (1970)

Dabar filmai apie psichopatų šeimynėles, į kurių nagus pakliūva nelaimėlis prašalaitis, nebestebina nieko, jų prikepta sočiai. Žiaurybės, sadistinio pobūdžio fonas, auka engiama, kankinama, o tu atbukęs spoksai, nes smurto kertelė seniai išskridus į žvaigždes, peršokti nebeįmanoma. Tokios štai mintys lindo į galvą žiūrint ganėtinai seną, iki tol negirdėtą britų juodojo humoro komediją. Mamytė, auklė ir du a la paaugliai vaikai (jų amžius man liko mįslė, bet gerokai 20+) vis ieškosi "žaidimų" draugo savo šeimynėlei. Taisyklės griežtos, būtinas bekompromisis nuolankumas ir savos valios išmetimas šiukšliadėžen. Aišku, joks sveiko proto individas nenorės žaisti pagal taisykles, alternatyva- keliauk pas angelus tada.Vėlgi, nori nenori prieš akis iššoka šlykštoki palikuoniai, kuriais mus šeria siaubo filmų kepėjai dabar; 70-ųjų versija atrodo tokia nekalta, kukli, bespalvė- na nužudė kelis žmones, kurie nenorėjo žaisti, baisaus čia daikto :D  Užtat ko neturi šių dienų pavyzdžiai- stilius. Britiška versija pasižymi agresyviu infantilumu;  koktu klausantis, kaip Mamytė ir auklė tarpusavy peza apie vaikučius. Pasikartojimai, deminutyvai lenda per gerklę, vos pusantros valandos filmas išsitęsia iki begalybės,- nuostabus žiūrovo kankinimo būdas, ploju. Maniau, kad pabaigoje atspėsiu, ką sumanė naujasis įnamis, idant išneštų sveiką kailį, bet scenarijus išlaikė orumą ir nebuvo iki galo nuspėjamas, kaip tikėjausi,- šaunu.

Alien: Romulus (2024)

Atrodo, kiek galima spausti vašką iš frančizės, be Sigourney, kokia išvis prasmė?! Taigi ėjau  kiną su nuliniais lūkesčiais, tiesiog  įpratau lankytis salėje. Atėjus anksčiau, pasitaiko 10-15min absoliučios vienumos pačilinimui, kada sukirba viltis, kad seansą rodys tau vienam  :D Aišku, neišsipildė, atėjo dar šeši septyni žmogeliai, uh. Daug akcentų iš 1979-ųjų dalies; visada džiugu matyti atiduodamą pagarbą pirmtakui, kurių svarbiausias-  sugeneruotas Ian Holm veidas ir balsas; vaidino robotą 1979m. Štai jums ir gyvenimas po mirties :) Pagaliau praktiškai atrinktas cast'as- jokių didžiapapių manekenių tobulais makiažais ir raumenų kalnų sporto salės fanatų. Paprasti, niekuo neišsiskiriantys veideliai, NETGI apsieita be durnos meilės istorijos, man jau srūva dėkingumo ašaros. Grupelė jaunuolių sugalvoja perimti dreifuojantį kosminį laivą ir pasiekti tolimą planetą, kur, sklinda gandai, matyti tekanti saulė (!) Oi atsirūgs jiems jaunatviškas maksimalizmas- laive knibžda gyventojai. Prasideda skerdynės, daugmaž matytos ankstesnėse dalyse, bet yra keli nauji niuansai. Filme pavaizduotas trapus, senas AI modelis Endis, privertęs susimąstyti apie žmonių savanaudiškumą- štai kokiu būdu AI mus pavergs; mūsų savanaudiškumo mastai iškreips įdiegtas programas, patobulės ir mums bus pyzdiec, cha cha. Nepraslydo pro akis nėštukė, galvoju, laukia kažkoks kinder siurprizas; nenuvylė- laukinė fantazija išlipo per kraštus kaip mielinė tešla. What a fuck was that??? Bendram rezultate išėjau labai teigiamai pasikrovusi, geros nuotaikos. Kaip supratau, yra peno dar vienai daliai: Romos dvyniai buvo Romulas IR Remas, žiūrėsim, ką ateity dar sukurps :)

Jeepers Creepers (2001)

Justin Long yra aktorius, labai dažnai žiauriais būdais mirštantis siaubekuose, čia lyg jo vizitinė kortelė, o kreeperiai- visa ko pradžia. Rodykite, noriu šviestis :) Linksmas filmas- siužetas belekaip bukas: blaškosi du jaunuoliai, įkūnydami visagalį amerikietiškąjį kvailumą, bėdai į žiomenis tiesiog patys lipa. Jų nebrendyliški pasikandžiojimai automobilyje iš koto verčia, tipinė sesė ir brolis! Merga iškart iš manęs gauna "metų sesers" titulą- kol brolelis voliojasi įkritęs kažkokiam rūsy, užuot ėjusi į namą, ieškojus būdų, kaip jį iškrapštyti, papūtusi lūpas, maivosi ant greitkelio, lūžau! Tada prisistato randominis demonas (?) ir gerai pavaiko vaikučius, bet atrodo šauniai, praktiškai dėl jo vieno nepagailėjau ir mestelėjau septynetuką. Šiaip ne taip jaunimėlis pasiekia šerifo nuovadą, bet demonas nesnaudžia, lipa ant kulnų, galvijas! Dar į aikštelę išbėga niekam tikusi aiškiaregė, kurios žinios šūdo vertos, ta prasme, kokia nauda iš "pasirodo kartą per 23metus 23 dienoms, anas jau čia, ką daryt, rupūžgalve? XD Ai, efektai liko neaptarti- nuogų manekenų išpūstais papais kompozicija- iš juoko stačiai klykiau, ačiū kūrėjams!