Ar esu kada filmą pavadinusi jaudinamu? Būtent taip pasijutau nuo pirmųjų minučių- sujaudinta iki širdies gelmių. Nufilmuota per 18 dienų, visi iki vieno gavo vienodą atlygį. Dalis aktorių yra buvę kaliniai, dalyvavę programoje Rehabilitation Through the Arts, autentiškumas priduoda šarmo. Išpildyta paprastai, bet jautriai. Buvę recidyvistai, žmogžudžiai ir narkotikų prekeiviai randa nusiraminimą ruošdami spektaklius. Atsakingai repetuoja, analizuoja vaidmenis, padeda vienas kitam. Teatro menas man nesvetimas, todėl buvau užkabinta nuo pat pradžių. Šekspyras, Fredis Krugeris, Egipto princas- vienoje pjesėse :D Patiko, kad nematome galutinio produkto, o tik pačią kūrimo eigą; nėra klišinio "galų gale jie visiems parodė" finalo. Komandos siela, Divine G, įkvepia pabandyti išbandyti jėgas kitą pasimetusią sielą, Klarensą. Nesieina sklandžiai, bet galų gale jie susidraugauja. Klarensas vienas įdomiausių kalinių, iškart patikėjau, kad prieš kamerą profesionalas. Visą laiką laukiau, kol įsmeigs kam peilį į šoną :D Galiausiai sunkumai prispaudžia Divine G ir viskas susvyruoja, kaip toliau klosis reikalai? Čia vienas geriausių filmų apie gydančią meno galią- ištrūkti iš gniuždančios aplinkos ir patikėti, kad gali būti geresnis žmogus. 10/10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą