Sveikinu su šv. Velykom visus! Dalinuosi vakarykščiu patyrimu prie ekrano: grįžus po 11 valandų darbo, tesinorėjo žudynių ir kraujo, slasheriai visada mane nuramindavo. Labai patiko "The Substance", smalsavaiu pamatyti pirmąjį režisierės pilnametražį filmą. Skaičiau, kad įtikimumo prasme čia
pasaka; netrukau įsitikinti, bet nebloga brolių Grimų kalibro pasaka :D Kaip tik tai, ko norėjo perdegusios smegenys; jokio gudraus siužeto, twistų ir nesąmonių, o daug kūno bjaurojimo, kraujo krioklių ir neįprastų kameros priartinimo kadrų. Kaip antai skruzdė, papuolusi po lašančiu krauju, išdidinus atrodo įspūdingai, arba smėlin į
myžtas voras, čia jau juokinga, bet vistiek originalus sprendimas. Seksulka mergužėlė patenka į nepavydėtiną padėtį: meilužio namuose išprievartauja babajus draugelis. Bet didžiausia chuinia prasideda, kada ji pareikalauja sraigtasparnio, kad sugrąžintų namo, toliau nuo prakeiktos faziendos dykumoje (nėra mergiotė proto guzas) Meilužis akivaizdžiai suka neaiškias varkes, todėl paprasčiausia bus merga atsikratyti. Su sėbrais taip ir padaro, ar bent taip įsivaizduoja. Prasideda fantastika. Neatsimenu, kada paskutinį kartą mačiau tiek išlieto kraujo, bet žmogus liktų gyvas: bėgtų, plauktų, vėl bėgtų, šaudytų ir pan :D Overdozinimas raudona spalva linksta link komiškumo, bet keršto idėja grąžina balansą. Kaip sakiau, realiam gyvenime per milijoną metų nenutiktų nieko panašaus, bet kai esi pavargęs ir nenori kritikuoti, gauni stilingą, kūrybiškai pateiktą fifos- sfinkso pasakėlę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą