The Balconettes (2024)

Labai ilgai medžiojau šį filmą; pasirodo, be reikalo. Trys bute vasaros karščio įkalintos draugės- vaizduotė man nupiešė lauke siautėjančią zombių apokalipsę, kodėl- neklauskit, mano mėgiamiausias žanras ir tiek. Taip, yra mistikos elemento ir idėja gal faina, bet feminizmo menifestas nuspaudė kiek per aukštą pavarą. Niekada nesuprasiu, kaip vaikščiojimas nuogais papais gatvėse padeda pasiekti lyties liberalizmą. Daug kikenimo, kokteilių, flirto, putfeel'o- galiu pasakyti, kad prijaučiau nebent alkoholinei daliai. Prisidirbusios su kaimynu, draugės turi sugalvoti, kaip išnešti sveiką kailį. Kaimynas grįžta ir baugina jam simpatizavusią, kukliausią iš trejeto. Kaip sakiau, mintis gera, ypač pasirodžius ir daugiau paklydėlių. Visgi per daug bobiškumo mane erzino, nors gražu, kad sunkumų metu jos dirbo kolektyviai. Šiaip jau prasidėtų "išlikimas" ir "kiekvienas už save" judėjimas. Ačiū aplinkybėms už sutaupytus pinigus, kur aš ten norėjau eiti, "Pasaką"? 5/10 vertės turinį verčiau susileisti už dyką.

Together (2025)

Lankomumo rekordas- aš ir dar vienas žmogus salėje žiūrime romantinę siaubo juostą. Galvojau, gal po seanso pašnekinti, kaip patiko, bet suėmė paralyžuojantis pochuizmas, tiek to jau. Mane pačią keistai paveikė, apėmė liūdesys ir vienatvės jausmas. Idėja žiauriai gera, nors scenarijus vietom galėjo ir stipresnis būti. Pavyzdžiui, kur jiedu įkrenta į urvą. Užuot mėginę išsikapanoti, baloje lieka iki kito ryto tysoti, dar purvino vandens kaip ciucikas palaka. Kas per šūdas?? Labai artimas padebesiais skrajojančio sugyventinio motyvas, antrai pusei dirbant respektabilų darbą ir laukiant, kol pamušalas nustos plevėsuoti vėjyje. Na, žiedas irgi praverstų... po dešimties metų kartu! Kaip moterys tiek terliojasi, nežinau, bet labai gyvenimiška. Jeigu būtų giliau užkabinę, daugiau abipusės kritikos ir apsižodžiavimų papylę, kas, tikėtina, per tiek metų susikaupė, būtų išėjus rimta psichologinė drama. Visgi ačiū ir už šį realybės atspindį mene. Boddy horror dalis fainai išpildyta, ultimate romance.. Kada jie desperatiškai kemša diazepamo tabletes, per nosį traukia, ypač prajuokino. Skiriu visiems clingy romantikams- kaip, norėtumėt sumest savo plastelinus į vieną?

Pixote (1981)

Atkreipkit dėmesį į pagrindinį aktorių, vaidinantį Pisočį, po filmo paieškokit  informacijos. Nuo jo sklinda tragiška karma, apėmusi lyg tirštas rūkas, neįmanoma nepastebėti. Jeigu bus likę optimizmo po peržiūros, galutinai su juo atsisveikinsit. Fantastiškas debiutas ir testamentas. Dešimtmetis Pisočis, San Paulo gatvių vaikas, policijos reido metu supakuojamas su kitais chuliganais ir patupdomas į nepilnamečių pataisos namus. Vaikai visiški beteisiai, prižiūrėtojai elgiasi kaip panorėję, kambariuose naktį tvarkos niekas nežiūri, saugokit užpakalius. Taip, filmo pradžioje drėbteli ypač atkarią seksualinės prievartos sceną, supranti, kad sėdėsi ant adatų. Pusė filmo- slegianti prievartos ir neteisybės persunkta kasdienybė, kurioje gyvena mažasis Pisočis. Jis bando adaptuotis vyresnių berniukų kompanijoje; rūko žolę, uosto klijus. Vargu ar įmanoma nufilmuoti tokį paveikų socialinį peizažą dabartiniais laikais, be jokių cenzūrų. Antrojoje dalyje ketvertas berniūkščių ištrūksta į laisvę, bet šviesaus nenusimato. Galutinai nusprendžiamas Pisočio likimas. Vagystės, narkotikai, prostitucija, ginklai. Užgniaužęs kvapą seki įvykius, bandai laikyt špygą, bet žinai, kad laukia netektys ir skausmas. Labai slegiantis žiūralas, skurdžių gimstamumas yra Dievo rykštė.

Alice in the Cities (1974)

Be galo seniai mačiau Wim Wenders kūrybos, todėl "Skalvijai" nusipirkus "Alice in the Cities", prie kompo nusprendžiau nesnausti ir aš. Mane supurtė filmo idėja- santykiuose  pasimetusi motina numeta dukterį absoliučiai nepažįstamam vyrui, kad jis palydėtų skrydyje iš Niujorko į Amsterdamą. Ar jums telpa galvoje??? Laikai be interneto, mobiliųjų, kaip reikėtų rasti, jei nutiktų blogiausia? Įsijaučiau piešdama klaikiausius scenarijus. Žurnalistas gauna neprašytą auklės vaidmenį, sunku viengungiui su  devynmete. Mergaitei gyvenime teko nemažai kraustytis, su motina spėjo pagyventi jau keturiuose miestuose, nenuostabu, kad močiutės namo paieškos tampa šieno kupetoje analogija. Jie keliauja po viešbučius, maitinasi pigiose užkandinėse, daug važinėja nuomota mašina, o motina nesirodo. Žurnalistas strigęs su darbais, kūrybiniam bloke, Alisa- kažkelintas prioritetas motinos gyvenime, jie abu nereikalingi žmonės. Nepaisant sunkumų, jie užmezga ryšį; ko gero čia pirmas kartas, kada Alisa bent priartėja prie tėvo įvaizdžio realiam gyvenime. Liūdna. Nusipurčius šlykščius stereotipus, labai gražus filmas apie vienatvę, atsakomybę ir draugystę.

Eyes Wide Shut (1999)

Kaip čia tiko Tom Cruise! Jis moka nutaisyti puskvailę miną, kuri tiesiog nuostabiai įsipaišė filme; jo herojus patyrė nesuskaičiuojamą kiekį pažeminimų ir gėdos akimirkų. Visad galvojau, kad istorija apie intymius porelės šakar makar: buvo laikai, kada Kidman ir Cruise meilė kaitriai ruseno, scientologijos nesąmonės dar laukė ateityje. Todėl niekad nesigundžiau žiūrėti per teliką. Ką gi, klydau eilinį sykį, plakatas sumaniai apmovė! Pasipasakojusi savo erotines fantazijas, žmona bloškia vyrą į pavydo ir nepasitenkinimo prarąją. Blaškydamasis miesto gatvėmis, jis patenka į paslaptingos grupuotės vakarinį šou, pamažu darosi pavojinga. Dalis su kaukėmis, apsiaustais, ritualine muzika ir daugybe stačių papų- hipnotizuojanti, nuostabiai išpildyta. Žavėjausi, kaip 2:30 val trukmės drama nė kiek neprailgo; regis, nevyksta nieko drąstiško, bet smalsumas nenustoja rusenti nė akimirkai. Kubrikas sumaniai išnaudoja erdvę- viešbutis, kur vyksta įžanginis Kalėdinis vakarėlis, masonų orgijos prabangiuose rūmuose, porelė gyvena neblogam bute prestižinėje vietoje- ir pats užsinori nors akimirkai pabūti gyvu žiūrovu vietoje. Galiausiai imi spėlioti, kas buvo tikra, o kas- sapnas? Bent aš supratau viską kaip vyro seksualinio nepajėgumo metaforą :D

Dracula: A Love Tale (2025)

Suneramino imdb mirgantys trejetai atsiliepimuose, bet pagalvojau, faking Caleb Landry- Jones negali nuvilti, prisiminkim "Dogman". Drožiau į salę, kas bus, tas, norėjau pamatyt periodinę dramą dideliam ekrane, ne per savo degtukų dėžutę. Ką gi, kontraversiškas potyris. Filme apstu komiškų momentų, kur neturėtų būti juokinga ir nežmoniškai perdėtų emocijų, bet ai, prancūzai, ne mums, šaltekams, suprast. Patiko man Caleb'as ir jo Dracula. Gražu, kaip aktorius stengiasi abejotinam projekte. Jeigu ne jis, nežinau, kas būtų sugebėjęs išvežti rizikingą vaidmenį; vampyro tipažas drąstiškai kitoks. Siekia ne įbauginti, priešingai- rasti reinkarnavusią mylimąją ir jai patikti. Tačiau nemanykit, kad pamatysit apsisnarglėjusį šlapuką, C.L. Jones turi gąsdinančios vidinės jėgos arsenalą, todėl neatrodo pasigailėtinai, kas filmą būtų sužlugdę ir į klozetą nuleidę. Justi Besono ilgesys savajam "Penktajam elementui"- kokie chimeriukai.... Nejučia prisiminiau šįmet taipogi pasirodžiusį Robert Eggers "Nosferatu", Luko Besono tikslas, matyt, buvo sukurti antipodą; netgi Reinfildo atitikmuo, Marija, ne vabzdžius šleikščiai tarp dantų traškina, o gaivalingai tūsina! Reinfildas su ADHD, cha cha. Filmas priminė pasaką, ne siaubo filmą, juokingas N16 apribojimas, kažkokių paaugliukų su tėvu nenorėjo įleisti prižiūrėtoja XD Tačiau yra trys dalykai, už kuriuos verta pagirti: kvepalų vaidmuo, Versalio dvasinio nuopolio atskleidimas ir  Dievo seserų gundymas, šitos scenos yra TOP. Ekstravagantiška, nirtulinga, keistai seksualizuota, gė-rė-jau-si. Dar vienas koziris-  vaidina Christopher Waltz. Bažnyčioje troškulį vynu gaivinantis vampyrų medžiotojas, taip, jau esame tokį matę Tarantino filmuose- žaviai kandų, be galo charizmatišką- bet su malonumu pažiūri dar kartą :)

Weapons (2025)

Retai einu į du filmus iš karto, jei ne festivalis. Bet vakar reikėjo užimti galvą, o kinas yra sena, niekada nenuvylusi meilė, leidausi tos šilumos apgaubiama. Nuostabūs laikai siaubo filmų klausimu, renesansas, net garsūs aktoriai prašosi filmuotis, kai anksčiau tai buvo mėgėjiškų aktoriukų duona, kad būtų išjuokti ir pamiršti sekančią dieną. Filmas labai, labai ilgai vedžiojo už nosies, bet iš "Barbarian" režisieriaus to galima tikėtis. Originalumas- esminis pliusas, spėlioji, kas po velnių vyksta, ir vistiek neatspėji. Padalinta į segmentus, iš skirtingų žmonių perspektyvos, taip nuvedant į blogio šaltinį.  Per naktį dingsta beveik visa panelės Džastinos trečiokų klasė, išskyrus Aleksą. Tėvai užsipuola mokytoją, neva ji kažką žino, miestelį apėmusi nerimo ir pykčio migla. Džastina tik žmogus, pasiduoda nervingumui, eikšekit buteliai, o dar susitinka eksą Polą...Polui, policininkui, diena nesėkminga nuo pat pradžių. Truputį primena Stiveną Kingą, kuris mėgsta lipdyti mažas nesėkmes, atsitiktinumus, kurie ridendamiesi nuo kalno įgauna pagreitį ir virsta visa griaunančia jėga.  Narkomanas žūtbūt turi susiveikti sekančią dozę, eigoje šį bei tą randa. Atkaklus, veiklus tėvas nesėdi rankų sudėjęs, ieško, kur galėjo dingti sūnus. Mokyklos direktorius, na, jo diena viena blogiausių. Fainas humoro prieskonis, ne komedija, bet bajeriukai šaunūs, chrarizmatiškas blogis. Finalas, kaip vėlgi, juokingas ir ikoniškas tuo pačiu metu. Užskaitau!

Bring Her Back (2025)

Labai laukiau pasirodant, nevogiau, kentėjau; radus laisvo laiko, iškart lėkiau į kinoteatrą. Nežinau, ar esat patyrę jausmą, kai siaubeką išima iš repertuaro, nepraėjus nė savaitei, žinokit, labai skaudina širdelę. Nenusivyliau,- regėjau pagrindinę veikėją, kurią tuo pačiu metu norėjosi ir nudobti, ir paguosti, bent vaidyba, Sally Hawkings! Nėra jokių kvailų jump- scare'ų, o daug body horror, perteikto.. ant vaiko kūno. Eina šikti, gali nemėgti vaikų, bet čia kitas lygis, labai nemalonu ir jautiesi šlykščiai.Gal kiek subiesino pradiniai kadrai rusų kalba, nu kaip be ruskių mes, bet nurašiau kategorijai- štai kas nutinka, kai remiesi atsilikėlių ritualais, lol. Brolis ir sesuo, po tėvo mirties atsiduria pas trenktą globėją, kuri kasdien patikina, kad yra beprotė, bbž ką rezganti. Psichologinės manipuliacijos, šiurpus nebylys berniukas, laikomas vos ne šuns vietoje, bejėgiška jųdviejų padėtis. Kur jie rado tą šmėklinį vaiką, apsišik kniūbsčias, jis tobulas! Žiūrėdama daugiau ne siaubą jaučiau, o pasibjaurėjimą, aukščiausia pavara, be stabdžių, vizualinis apipavidalinimas pribloškiantis. Bus kopijuotojų po šito, galimai ir koks tęsinys išbezdėtas, bet tokio gaivališko efekto nebesukels.

A Desert (2024)

Kaip gražiai nufilmuota, ir kaip trūksta gylio siužetui, pabaigoje skambinau nusivylimo akordais. Žiūrėjau po įtampos kupinos dienos darbe, vos pusę įveikiau ir ėjau miegoti; damušiau sekančią dieną. Skandalas! Nepabaigti filmo, kurio trukmė nesiekia nė 1,5h, užliūliavo kaip lopšinė.  Priblėsusios šlovės fotografas nutaria prisiminti jaunystę, kada buvo jėgų žydėjime ir kūrybiškumo džomalungmoje; kartoja kelionę po Amerikos pietų miestelius. Laiko pamirštus, turtingus apleistų namų ir praėjusių gyvenimų vaiduoklių. Tada nebuvo mobilekų, taigi komunikacijos aparato jis nepasiima- tripas turi būti kiek įmanoma  autentiškesnis. Ką galiu pasakyti, ne sutuoktinis, o dovanėlė žmonai toks vyras. Nejauku matyti ištuštėjusias gyvenvietes, neveikiantį kinoteatrą, išdaužytus namų langus ir pustuščius motelius- sveiko proto asmenims čia nėra ką veikti, ilgai bėdos laukti netenka. Žmona pradeda ieškoti be žinios dingusio vyro, pasamdydama neaiškaus plauko detektyvą. Paieška daugiau intuicinė, radybos grynas atsitiktinumas, po šimts. Finale nesupratau kas vyko; bičas, sėdintis prie daugybės televizorių ir spoksantis į storas tarpusavy  besitrinančias bobas su kubriko išraiška, bėda, kad čia ne "Eyes Wide Shut", o  žemo lygio erotikos fabrikėlis. Jeigu būtų apsieita be šito, koks torture chamber pavaizduotas, ar besimėtantys žmonių kaulai, dar suprasčiau. Filmavimai įgytų didesnio gylio, o čia jaučiau, lyg kas būtų iškirpta ir paskutinę minutę prilipdyta nusismaukiusio keturiolikmečio. 6/10 už kinematografiją- mano dievinamas Amerikos dykynes.