Lankomumo rekordas- aš ir dar vienas žmogus salėje žiūrime romantinę siaubo juostą. Galvojau, gal po seanso pašnekinti, kaip patiko, bet suėmė paralyžuojantis pochuizmas, tiek to jau. Mane pačią keistai paveikė, apėmė liūdesys ir vienatvės jausmas. Idėja žiauriai gera, nors scenarijus vietom galėjo ir stipresnis būti. Pavyzdžiui, kur jiedu įkrenta į urvą. Užuot mėginę išsikapanoti, baloje lieka iki kito ryto tysoti, dar purvino vandens kaip ciucikas palaka. Kas per šūdas?? Labai artimas padebesiais skrajojančio sugyventinio motyvas, antrai pusei dirbant respektabilų darbą ir laukiant, kol pamušalas nustos plevėsuoti vėjyje. Na, žiedas irgi praverstų... po dešimties metų kartu! Kaip moterys tiek terliojasi, nežinau, bet labai gyvenimiška. Jeigu būtų giliau užkabinę, daugiau abipusės kritikos ir apsižodžiavimų papylę, kas, tikėtina, per tiek metų susikaupė, būtų išėjus rimta psichologinė drama. Visgi ačiū ir už šį realybės atspindį mene. Boddy horror dalis fainai išpildyta, ultimate romance.. Kada jie desperatiškai kemša diazepamo tabletes, per nosį traukia, ypač prajuokino. Skiriu visiems clingy romantikams- kaip, norėtumėt sumest savo plastelinus į vieną?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą