Ginger Snaps II: Unleashed (2004)

Nebėra slogaus vibe, jokio herojų vystymo, tik.. laiko tempimas? Bridžita, dabar pati be 5min vilkolakė, neišvengiamą lemtį bando atidėti mėlynosios kurpelės ekstrakto injekcijom. Pasidomėkit prašau, kas čia per augalas. Prisišvirkščia per daug ir atsiduria narkomanių reabilitacijos centre! Kas moka jos sąskaitas, vienas dievas težino. Pacientės, žinoma, šlykščios mergos, gatavos pačiulpt už dozę. Dar čia guli smarkiai apdegusi moteris ir prie jos nuolat budinti anūkė, hiperaktyvi pizdukė mažvaikė. Kas per pacientų gama??? Absurdas mane užkabino ir žiūrėjau toliau. Trapia merginų padėtimi naudojasi sanitaras, kuriam dėl neblogos išvaizdos, regis, nereikėtų imtis tokių žemų darbelių, bet yra kaip yra. Bridžitos tyko kitas vilkolakis, trokštantis su ja poruotis, o dievai, netikiu ką čia rašau. Tarpais pasirodo  Džindžer vaiduoklis, bet nematau, kam buvo reikalinga aktores palikti kartu, kad ir po mirties? Džindžer peza akivaizdžias tiesas ir tik užpisa Bridžitą (ir mane). O tada buvau priversta stebėt, kaip mažvaikė nuvairuoja mašiną, kad tu apsišiktum kniūbsčias!!! Siužetas- įžeidimas žiūrovo intelektui, atsakau. Pabaigai numeta lyg ir twistą, bet jis lėkštas, todėl tekšteli kaip žuvies maita po kojom. Metus baigiau su neįtikėtinai dumb produktu, reiks kurį laiką atidžiau rinktis filmus :D Ir ne, trečios dalies nebežiūrėsiu, užtenka sesučių nuotykių, ten siužetas išvis kosmosas.

Ginger Snaps (2000)

Filme ilga character development fazė, nedažnai pamatysi siaubeke. Seserų santykių dinamika- aktorės Katharine Isabelle ir Emily Perkins- tarpusavio ryšys su manipuliaciniu prieskoniu ir savęs paieškos vilkolakiškam fone, o taip. Noras būti populiariai, turėti pasisekimą tarp bernų, kurį slepi po sarkastiškos maištininkės kauke, bet nieko neapgausi. Viena sesuo sužysta, kita ir lieka apkiautėlė pensininkės rūbais, susivėlus nevala, nenustebčiau, kad ir smirdi. Frazė išvaizda provokuoja pasidaro aiški kaip saulės spindulys, rėžiantis akį- neskatinu bullynimo, bet nejučia kyla noras sušukti- mergyt, būk paprastesnė :D Anksčiau seserys daug pokštavo savižudybės tema, darė mini fotosesijas, bet kada mirtis išties pažvelgia į akis, juokai baigti, kaip tipiška. Paaugliškas durnumas žiauriai gerai pavaizduotas,- atsikalbinėjimas prieš tėvus ir maivymasis, durnelės :D Body horror išpildytas neblogai, kokia sėkmė, kad Džindžer virsmas- prieš pat Heloviną, aišku, paskui jau šūdas pasileidžia kaip nuo Niagaros.. Goras labai kokybiškas, daug geriau nei antroje dalyje, stipriai nesmagi apsnūdusio priemiesčio, kuriame kažkas galabija šunelius, atmosfera. Antroje ją pameta, bet apie tai sekančiam post'e.

Dead End (2003)

Mažo biudžeto komiškas siaubukas, kurį pastaruosius mėnesius vis kišo facebook-tinkamai neįvertintas kalėdų šedevras? Važiuojam. Už ką tučtuojau pelnė mano simpatijas- auksiniai šeimynykščių dialogai, dinamika kaip iš gyvenimo! Nuo žmonos giminių užsiknisęs tėvas, hormonų audrų purtomas sūnus, prisnūdus duktė su bernu ir šventine nuotaika trykštanti motina. Kaip ir kasmet, šeima keliauja pas jos tėvus, bet šįkart laukia iššūkiai. Paėmę į automobilį kontūzytą motiną su kūdikiu, herojai įstringa nesibaigiančiam kelyje, kuris atneša nemalonių siurprizų. Pabaigą žinojau iš anksto, nes kadaise pagooglinau, tačiau tai nesumenkino vertės. Vaibas tvinpyksiškas- panašus humoro ir paslaptingumo miksas, aktorius Ray Wise, žmona vardu Laura  paskui sapnas apie pliauską- juk akivaizdu, ne? Motina irgi gerai siaubo pasaulyje žinoma figūra- Lin Shaye, ypač pagarsinta "Insidious". Gale  ten stogas pavažiuoja, nenuostabu, po tiek išgyvenimų, charizma verta aplodismentų. Aiškumo nėra, bet faina, jei gali po filmo diskutuot ir spėliot, ką norėta pasakyti, žodžiu, faina šventinė peržiūra

Die My Love (2025)

Esu mačius visus Lynne Ramsey filmus, todėl nekantravau pamatyti naujausią. Režisierė pasižymi žiaurumu, ginčykitės su manim kiek norit, nebūdingu moterims. Gal per daug tikėjausi, bet reginys nuosaikesnis  ir primityvesnis, nei prieš tai buvę. Trukmė ilgoka, trūko daug taškų ant "i", išbaigtumo. Užtat Jennifer Lawrence antrą kartą pritrenkia beprotės amplua, vaidina nežmoniškai įtikinamai, pagalvotum, gal rimtai diagnozę turi. Iš pradžių atrodė pogimdyvinės depresijos aktualijos, bet antra dalis nupiešė pilną pagrindinės herojės paveikslą. Jauna pora įsikrausto į dėdės namą, pradeda kurtis, gimsta kūdikis. Vyrelis iš kažkur ištraukia nukvakusį šunį, lyg žmona neturėtų ką veikti su vaiku. Absurdiškas, niekšiškas poelgis, kaimynas viršuje irgi taip padarė :D Jau ir taip vaikštai skustuvo ašmenimis, o čia kaukia dieną naktį. Taigi beveik dvi valandas žiūri kelionę į tamsiausius moters psichikos užkaborius, vaidyba top-notch. Tik nuolat kyla klausimas- kokia prasmė? Ar čia susiviliota gražia moters išvaizda, nekreipiant dėmesio į pavojaus signalus? Ką reiškė lunatikuojančios anytos figūra? Jei čia būtų herojės motina, suprastum- genetiškai paveldėta nervų liga, ir t.t.? Daugokai klausimų liko , nors laiko suvalgyta pakankamai. Lieka kažkoks irzulys dėl neaiškumo, bet bendrai paėmus 7/10.

Silent Night, Deadly Night (1984)

Vienintelis Kalėdinės tematikos, kurį galėjau sau leisti. Primityvus slash'eris, su keliom įspūdingom scenom- turiu omeny elnio ragų "pakabą" ir pasivažinėjimą rogutėmis:D Vaikystėje tapęs liudininku žiauros tėvų žmogžudystės, atliktos Kalėdų seneliu persirengusio  niekšo,  berniukas užauga vaikų namuose. Psichologinė sveikata paskutinėje vietoje, vienuolė motinėlė naudoja kuo tikriausią emocinę prievartą, kišdama vaikui kalėdinius artefaktus ir toliau traumuodama, plius įskiepijusi neapykantą fizinei meilei. Vaikui galva visiškai susisuka. Segmentas bene stipriausia filmo dalis, pagirtina pastanga statyti būsimo žudiko psichologinį portretą. Sulaukęs pilnametystės, vaikinas įsidarbina žaislų parduotuvėj. Sekasi lyg ir neblogai, bet ateina šventinis laikotarpis ir spėkit. Jį priverčia apsivilkti Senelio kostiumą. Herojus snappina, pirma kliūva kolegoms, o tada atsitiktiniams, nesusijusiems vargšeliams. Kartu žiauriai durna bei juokinga, bet ir gaila pagrindinio veikėjo, kad niekada negavo tinkamos pagalbos.

City of God (2002)

Labai maloni peržiūra "Vingyje" su KINFO, puikus filmas dideliam ekrane. Žinau, kad kadaise matytas per televizorių,  bet absoliučiai išsitrynęs iš atminties, žiūrėjau lyg pirmą kartą. Nustebino, kiek daug humoro, turint omeny liūdną turinį- nepilnamečių nusikalstamumas Rio de Ženeire, skurdas, nieko nereiškianti jauno žmogaus gyvybė, o čia žvengi atvira burna. Pasakotojas- fotografuoti mėgstantis jaunuolis, šis hobis galiausiai padės atsispirti nuo geto bedugnės. Centre- kriminalinio pasaulio vadeiva, nuo mažų dienų rodantis aštrų protą ir negailestingumą ir geriausias draugas, irgi stumdantis narkotikus, bet sutariantis su visais gražiuoju. Ginklai, smurtas, šaudynės- kasdienė tema, filme tiek mirčių, kad atbuksti ir nebereaguoji. Ir žinot ką? Vaikų nemėgsti dar labiau, faktas, kaip arti žmogus yra laukinio gyvulio, jeigu jo nesuvaržai auklėjimu ir taisyklėm, yra kraupus. Atrodo, kamera juda visą laiką 360 laipsnių, gaunam ultra- išplėstinę panoramą. Fantastiškas kūrinys ir fantastiškai džiaugiuosi, kad negimiau Rio ir nebuvau nušauta, būdama šešiolikos.

Feast (2005)

Tingus sekmadienis praėjo su dar vienu lengvu turiniu, galutinai padėjusiu iškristalizuoti, kokie žanrai labiausiai prie širdies siaubo pasaulyje. Body horror ir zombiai seniai aišku ir.. triskart valio monster-horror! Pasiutimas, kokia smagi buvo peržiūra. Bare Teksase užsikuria kaitri pirtelė- pradeda atakuoti nežinia iš kur atsidanginę monstrai. Gilintis nėra kada, nes kol žiopsai prie lango, tave čiumpa už galvos iš ištraukia lauk, pasaka baigta. Filmo pradžioje pristatomi baro klientai ir darbuotojai, kaip maži CV su išgyvenimo tikimybės spėjimais. Kūrėjai laisvai manevruoja, nėra favoritų, šaunu, maloniai nustebino. Greitai tenka atsisveikinti su veikėjais, nė nespėji įgyti favorito, iš kitos pusės.. kolektyvas intelektu nespindi, amerikiečių mentalitetas ant lėkštutės, autentiška, nepagražinta, sunku jų rasti! Monstrai greiti, šlykštūs ir grėsmingi, be to, produktyvūs krušliai. Taip, teisingai perskaitėt, yra nuostabi scenytė prie automobilių XD Kaip sakiau, produktyviai barą genėja išgamos: trykšta kraujo fontanai, skraido galvos, pokši ištrauktos akys, krykšti iš pasitenkinimo. Kas išeis gyvas iš šio pragaro?

Splinter (2008)

Nuo pat pradžių pralinksmino porelė- moksliukas su mergina kaip nuo žurnalo viršelio. Taip atsibodo chad'ai su stalčium vietoj smakro ir akis badančiais raumenim; buvo kažkas naujo. Sugadinę palapinę ir stovyklavimo idėjai nuėjus šuniui po uodega, jiedu patraukia saugaus, šilto motelio link. Bėda ta, kad pakeliui sutinka anaiptol ne geranoriškai nusiteikusią porą. Vieną kamuoja abstinecijos lomkės, o kitas mosikuoja ginklu. Moksliukas pasirodo bevertis gynėjas, ir prisiekiu, draugužės galvoje šmėstelėjo- ką visgi veikiu su biču, kuris mechaninės pavarų dėžės nevairuoja? Ką darau su savo gyvenimu?..Psichologinis pažeminimas aštrus kaip peilis, nes blogiukas, nors besislapstantis nuo teisėsaugos ir prakaitu pasmirdusia maike, atrodo šauniai ir nejučia stoji jo pusėn. Šaunusis ketvertas greitai papuola į dar sudėtingesnę situaciją- turi gintis nuo spygliuotais parazitais apėjusių lavonų (?) Jie juda žaibiškai, o norėjosi įsižiūrėti atidžiau, nes meninis apipavidalinimas labai fainas, body horror žanro skanėstas. Palikę ankstesnius nesutarimus, žmonės bando atsilaikyti prieš šlykštynių antpuolį atokioje degalinėje. 

Akiplėša (2024)

Ypatingi metai, turiu pripažinti- antras lietuviškas filmas blog'e! Tiesa, prireikė nemažai įtikinėjimų iš šalies, vargu ar pati savarankiškai prisiversčiau. Ką turime? Smarkiai abejoju, ar panašių manekenių mokyklų dar yra, bet laukiniais 90-aisiais tikrai netrūko, nesusigaudžiau, koks laikmetis vaizduojamas. Per daug šiuolaikinių artefaktų: išmanūs mobilieji, ASUS kompiuteris, veipai, maikė su epitafija Elžbietai II-ajai- kad čia būtų 90-ieji. Vadinasi, veiksmas vyksta šiandien. Sunku patikėti, kad panašūs dalykai vyktų dabar, neįtikino, bet nereikėtų pervertinti žemo socialinio sluoksnio žmonių mentalinio išprusimo. O vaikyti, vaizduojamas skurdas ir jį lydintys įpročiai- vaikų alkoholizmas, narkotikų vartojimas, nepriežiūra, duria skaudžiai ir giliai. Estetiniu požiūriu, tai lietuviškas Harmony Korine Gummo. Komplimentas. Kameros stagnacija ties pavieniais kadrais truputį erzino, jokio judėjimo, bet įpratau. Užtat nekliuvo vaidyba, kas retai atsitinka su lietuvių aktoriais. Vaikai- maži suaugę mirusiom akim, ypač Kristina. Giedrius Savickas puikiai parodė alhašo taksisto sugebėjimus.Yra kelios scenos, įsirėžusios į atmintį- auskarų vėrimas ir kaspinuočio conjouring'as, peržengė sustabarėjusio lietuviško kino ribas juodosios pusės link.

The Cottage (2008)

Įdomus kelias iki kai kurių filmų pažiūrėjimo. Seniai žinau apie Kotedžą, tik visada galvojau, kad čia mažo biudžeto šūdas. Tai va, per Scanoramą,  "Dragonfly" pristatymą, organozatorė Gražina užsiminė apie London to Brighton, režisieriaus debiutą, o apie Kotedžą nutylėjo. Nepatinka siaubas, Gražinute, ar kaip?... Gerai, negali mėgti visko, užtat festivalinis filmas man buvo stiprus garantas, kad režisierius siaubekus turėtų ręsti neblogai, važiuojam. Eina sau, kokion linksmybėn papuoliau! Juodas anglų humoras pasireiškia iš karto- du broliai pagrobia turtingo šulo dukterį išpirkai, bet merga ne iš kelmo spirta, o  jie ne užkietėję nusikaltėliai. Ypač akiniuotis, sėdintis po žmonos padu, cha cha. Viskas, kas gali pakrypti blogai, pakrypsta; planas nueina šuniui po uodega. Tačiau kas laukia antrojoje filmo dalyje, nesusapnuotum originaliausiam sapne. Spėkit, kas gyvena netoliese, kur link, kaip drugiai į lempos svilinančią šviesą, keliauja mūsų herojai? Nesakysiu, bet įsižiūrėkit į plakatą, negailestingas spoileris. Žvengiau kaip pasamdyta, nerealios 1,5val plaučiams.