Ypatingi metai, turiu pripažinti- antras lietuviškas filmas blog'e! Tiesa, prireikė nemažai įtikinėjimų iš šalies, vargu ar pati savarankiškai prisiversčiau. Ką turime? Smarkiai abejoju, ar panašių manekenių mokyklų dar yra, bet laukiniais 90-aisiais tikrai netrūko, nesusigaudžiau, koks laikmetis vaizduojamas. Per daug šiuolaikinių artefaktų: išmanūs mobilieji, ASUS kompiuteris, veipai, maikė su epitafija Elžbietai II-ajai- kad čia būtų 90-ieji. Vadinasi, veiksmas vyksta šiandien. Sunku patikėti, kad panašūs dalykai vyktų dabar, neįtikino, bet nereikėtų pervertinti žemo socialinio sluoksnio žmonių mentalinio išprusimo. O vaikyti, vaizduojamas skurdas ir jį lydintys įpročiai- vaikų alkoholizmas, narkotikų vartojimas, nepriežiūra, duria skaudžiai ir giliai. Estetiniu požiūriu, tai lietuviškas Harmony Korine Gummo. Komplimentas. Kameros stagnacija ties pavieniais kadrais truputį erzino, jokio judėjimo, bet įpratau. Užtat nekliuvo vaidyba, kas retai atsitinka su lietuvių aktoriais. Vaikai- maži suaugę mirusiom akim, ypač Kristina. Giedrius Savickas puikiai parodė alhašo taksisto sugebėjimus.Yra kelios scenos, įsirėžusios į atmintį- auskarų vėrimas ir kaspinuočio conjouring'as, peržengė sustabarėjusio lietuviško kino ribas juodosios pusės link.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą