Lyg nufilmuota kinu besidominčio dvyliktoko. Debiutinis aktoriaus Harry Dickinson darbas anaiptol ne stebuklas. Skaičiau
paistalinių komentarų- nu
nesukrečia iki širdies gelmių, žmonės, atsimerkit! Mano guilty pleasure yra White Soft Underbelly ir AML films youtubej, esu pasikausčiusi
gatviniais ir jų istorijom. Vis pagalvoju, kokia afigiena istorija gautųsi, nuo pradžios iki galo parodyti, kaip žmogus gimsta prastose sąlygose ir be prošvaiščių išsikapstyti, tik smukti žemyn, žemyn, iki pabaigos bevardžiam kape. Visų pirma, pagrindinis herojus pernelyg švarus, per mažai nupuolęs, nepersikūnijo į gatvės narkomano amplua, neįtikino. Net paties
niuchinimo mažai, kas nepadeda kuriamam portretui, kur atchodų kančios?.. Užtat reabilitavimo procesas sudomino- kiek daug priemonių atsistoti ant kojų: stogą virš galvos parūpina, yra psichologas, darbdavys tavim tiki, tik stenkis. Tačiau normaliai gyventi... nuobodu. Pasirodė, kad herojus paprasčiausiai užtingėjo. Būtent, tinginys puikus, o jų užjausti negaliu, atleiskit. Žinojo, kad hostelis tik laikina stotelė, ar ką nors darė? Skambinėjo socialinei ir jai virkavo, o kur paties pastangos? Užsikarti merginai ant sprando, aha, gražus bandymas, kokia šaunuolė, kad neleido. Ar stengėsi išlaikyti nors vieną iš darbų? Žalingų įpročių draugija, patikėjau, padėjo suklupti, o tada jau aiški tolesnė trajektorija. Mintyse lyginau su
Heaven Knows What, va ten dalykas! Išnaudoti realūs gatvės veteranai, vos vienas tikras aktorius Caleb-Landry Jones, ir koks įspūdis- net šiandien prisimenu reginį! Dar bandytos komiškos meninės priemonės su pasąmonės urvu (?), kosmosu, čia jau visiškai mokyklos suolo lygis :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą