Nesu tikra, ar kada lankiausi Mondo Bizaro festivalyje "Skalvijoje", rugsėjį tuo laiku kas nors dubliuojasi, todėl praleidžiu. Šįkart žlugo savaitgalio planai, suskubau naršyti programos, ką čia galėčiau nustverti. Išsirinkau daug žadančią vengrų juostą, lyginamą su Yorgos Lanthimos kūriniais. Ambicinga, čia tik režisieriaus debiutas.. Ar nebus susvilęs blynas, nuo kurio juodų dūmų krapštysiu akis besikeikdama? Džiugu, kad nuojauta neapgavo, filmas buvo puikus. Vienišą, ką tik bedarbe tapusią Ritą pagrobia. Persigandusi moteris atsiduria keistoje, totalitariniu režimu gyvenančios šeimos nelaisvėje. Jai suteikiamas naujas vardas, gyvenimas, o senąjį verčiau pamiršti. Netrukus kalinė patiria, kad yra ir daugiau prievartinių šeimos narių. Minimalistinis, sunkiai radęs investicijų, nes kritikuoja Vengrijos politinę santvarką. Aktoriai labai labai geri; pagrindinė herojė greitai permano žaidimo taisykles ir pradeda manipuliacijas, gražu pažiūrėti. Beprotybėje geriau būti vadovu, nei vykdančiuoju! Paradoksalu: nors čia sektos analogas, sukuriama kažkas.. brangintino? Kas iš to savarankiškumo ir autonomijos, jei niekam tavęs nereikia ir tau dingus, niekas neieškos? Ko vertas toks gyvenimas? Labai mėgtu galvoti ir diskutuoti kviečiančius kūrinius!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą