Happiness (1998)

Kas gali būti geriau už juodą humorą? Prieštaringa- vaikų tvirkinimas, išprievartavimas, nesėkmingi bandymai suartėti su simpatiška kaimyne, žlugusi santuoka,- kelia juoką, galo tam nėra.. Matome keletą epizodų iš kiekvieno veikėjo nelaimingo gyvenimo- pagrindinė ašis yra trys seserys, likę- sutuoktiniai ir kaimynai. Telefonu atakuojanti uošvė, dėl visko kaltinanti vargšę Joy; pasimetęs berniukas, kuriam neišeina masturbuotis, o tėvo nusikaltimas išprovokuoja vieną keisčiausių klausimų kino istorijoj, nors gal keistesnė reakcija į atsakymą, galvoji, jis verkia dėl paties fakto, ar dėl to, ką išgirdo; Kristina, simpatizuojanti kaimynui, o tapusi juokingo smurto auka.. Juokas pro ašaras, arba komiko žvilgsnis į gyvenimo siaubą. Keliantis nerimą ir šokiruojančiai juokingas. Welcome to the Dollhouse režisierius.

Easy A (2010)

Labai nuvertinau iš pradžių, maniau, bus eilinis šūdas. Netikėjau, kad jis sukurtas John Hughes dvasia, galvojau, kas čia purvais drabsto šviesaus atminimo genijų? Bet pastaba taikli. Kažkokiu būdu tai nėra dar viena tūpa komedija apie paauglius, kur nepopuliari, bet dvasiškai turtinga mergina gauna gražiausią šūlės berną, komandos žvaigždę, kuris galiausiai atranda kokia ji nuostabi.... Filmo mintis tokia neįprasta, pagrindinė veikėja Emma Stone-šauni- jei jos vietoje būtų parinkta Amanda Bynes, apie filmą dabar iš vis nekalbėčiau. Tėvukai- hipių vaikai laisvamaniai- cool! Visa tai sudaro smagų entertainment, vietomis prisimeni aštunto dešimtmečio paauglių nuotykius- Breakfast Club, Sixteen Candles, Ferry Bueller's Day Off ir t.t. Netikėtai paskleidus gandą, Olive tampa populiariausia mokyklos mergina. Jos pagalbos ima prašyti vaikinai, kuriems itin nesiseka su merginom, ima plaukti pinigai, bet reputacija juda priešinga linkme.. Kaip tokiai simpatiškai merginai galėjo trūkti priešingos lyties atstovų dėmesio? Labai paprastai, pažiūrėkit į Lietuvą, čia kas antra tokia.

V for Vendetta (2006)

Nesu veiksmo filmų mėgėja, oi ne, bet negali spardytis prieš nepriekaištingą scenarijų ir idėją, tobulą pagrindinį veikėją ir tai, kad čia nėra kvailų juokelių susišaudymų fone, ką dažnai matome. Didžiąją Britaniją sudrebina teroristiniai išpuoliai; kaltininkas turi jam vienam žinomą tikslą, politikai ir visuomenės veikėjai ima tirtėti kaip kerpamos avys. Ko jis siekia? Kaip sustabdyti šį maniaką, kol neatskleisti tamsūs pastarųjų sąžinės užkaboriai? Ir Natalie Portman.. Dėl vaidmens filme paaukojo kasas, bet Dievas mano liudininkas, simpatijų iš mano pusės ji nepelnys! Tiesiog turi kažką erzinančio, ir gana, kaskart matydama ją ekrane galvoju: na, o dabar kas nors išsitraukit šaunamąjį ginklą ir padėkim šiam Sakiniui tašką.. Bet dar nebuvau išklausyta. Daug teroro, ugnies, keršto. Nuostabus filmas.

Stage Beauty (2004)

XVII amžius, Anglija, revoliucija teatre- kostiumininkė išdrįsta sulaužyti įsigalėjusią taisyklę, kad vaidinti gali tik vyrai. Apie teatrą filmų taip nedaug, kad net nėra su kuo lyginti. Clare Danes herojė, ryžtinga mergina, mintinai mokanti visas roles ir trokštanti pasirodyti scenoje tokia žavinga; teatro žvaigždė Nedas- atsiduria nelemtoje padėtyje; lig šiolei vaidinęs moteris, ko imtis dabar? Nejau bus nurašytas? Persirengimo kambariai, rekvizitai, dekoracijos, perukai, pudruoti veidai, intrigos-visi teatro užkulisiai, kuriuos taip smalsu pamatyti, sėdint salėje. Meno šaka, taip nusigyvenusi šiais laikais, tada minėjo aukso amžių- kai vaidyba buvo tikra, nuoširdi, o ne isteriškas maivymasis ir talento deficito maskavimas moderno žanru.

Day of the Dead (1985)

Bunkeryje glaudžiasi nedidelė grupelė kariuomenės pareigūnų ir mokslininkų- pasaulį užtvindė zombiai. Klaustrofobiška erdvė, nerimas aštrina konfliktus, tarpusavio trintis darosi didesnė. Psichologinis trileris, kurio moralas toks -zombiai ne didžiausia problema, baisu, kai tokie tampame vienas kitam. Mokslininkas dirba su zombiu vardu Bub, stengdamas atrasti būdą valdyti šias gyvas dvėsenas. Bub, reikia pasakyti, kažkokiam saite laimėjo kiečiausio zombio titulą, neginčijamai pirma vieta! Kam užkliuvo mąstančio numirėlio idėja- screw you, fucker. Tikra George Romero klasika.

Near Dark (1987)

Pats mylimiausias filmas apie vampyrus. Jis turi viską: tobulą kinematografiją, ryškius veikėjus, daug kraujo .. bet silpną pabaigą. Tačiau apie ją nešnekėsiu, kam čia terliotis su trūkumais kai privalumai siekia dangų. Pati šauniausia keliaujanti vampyrų "šeimynėlė"-turiu omeny ne kraujo ryšius- kai toks gyvenimo būdas, sunku vienam verstis. Jie prasimano išradingų būdų prisivilioti aukoms, trykšta žiaurumu ir šiurpia energija. Du vyresnės išvaizdos (nes pagal amžių juk nesuskirstysi), jauna mergina, chuliganas ir mažas berniukas. Susieti bendro likimo, jie keliauja namelyje ant ratų, ieškodami maisto.Ir reikėjo Keilebui tada prikibti prie mielos, bet tokią velniavą užkūrusios merginos. Dabar jis nuolat ištroškęs, o puldinėti potencialių maisto sandėlių neleidžia sąžinė.. Išskirtinis Bill Paxton kaip Severenas. Scena bare- makabriška ir nepamirštama. It's finger-lickin' GOOD!

The Lost Boys (1987)

Paaugliai vampyrai! Ir aštuntasis dešimtmetis! Genialus derinys. Istorija paprasta- du broliai atsikrausto į naują miestelį, vyrenėlis nusižiūri simpatišką mergičką, bet.. Gražios panos nesimėto, taigi ši turi smarkų draugužį. Be to, panašu, kad visa šutvė- negailestingi kraugeriai.. Muzika ir kostiumai, šukuosenos- veža; estetiniu požiūriu akys džiūgauja, man taip patinka aštunto dešimtmečio stilius. O Kiefer Sutherland niekad nepasirodė jėgiškesniam vaidmeny.