It (2017)

Nesuspėjau užbaigti antrosios dalies skaityti, lėkiau kuo greičiau į kiną. Siaubekai turi tendenciją greitai dingti iš kino repertuaro, tada iš apmaudo nagus nuėsčiau. Pasirodė, kad bus dvi atskiros dalys- pirmoji- vien vaikystės periodas. Ką gi- rėžiu tiesiai- šiuolaikiniai Holivudo aktoriukai tragiški. Beverlė Maš ir Maikas- gerokai pažengę lytinės brandos kely, o turėtų būti 11-mečiai! Šalia storulio Beno ir nevykusios Bilo versijos jie atrodo kaip vyresnysis brolis ir sesuo, kas dabar aktorius atrinkinėja?.. Tarp vaikų visiškai nėra tarpusavio ryšio, kiekvienas iš paskutiniųjų stengiasi išberti savo tekstą, nesuprasdami, kad, jie turėtų būti branduolys, o ne paskiros detalės. Bet čia vienintelis trūkumas. Siaubo scenos- pvz vonios kambaryje ir bibliotekoje- privertė odą pašiurpti. Ir žinoma, klounas.. Jėga. Stingdantis kraują žvilgsnis, šlykščiai išsiviepusi burna, bendras nejaukumo jausmas, žiūrint į jį-  partija atlikta puikiai, aktorius atliko fantastišką darbą. Tikriausiai tai bus geriausias 2017-ųjų siaubekas. Nėra pigių triukų- kada garso efektai ar iššokančios baidyklės šokdina tave iš netikėtumo kėdėje, o pamačius ima juokas, ne baimė. Bendras įspūdis- pati pradžia, kai nelaimingas vaikas įtraukiamas į kanalizaciją, iškreipti  Beverlės ir tėvo santykiai- tarsi žiūrovas būtų  laikomas krauju atsiduodančioj patalpoj. Jauti kažką negera, jausmas nepaleidžia, įtampa neatslūgsta. Gale, kai Džordžas Dembras, velionis Bilo brolis verkia, kaip nori namo ir koks vienišas jaučiasi, net sugraudino. 

It (1990)

Šie metai ypač turtingi Stiveno Kingo filmų ekranizacijų remake'ais. Prieš sudribdama kino kėdėje prieš 2017-ųjų "TĄ", nutiariau dar sykelį peržiūti senąją versiją + perskaityti abu romanus. Na, palyginimui, ir visa kita. Kuo stipri 1990-ųjų versija? Vaikų portretais. Kiekvienas- išbaigtas, individualus, savotiškas ir stiprus tipas. "Mikčius" Bilas- dešimt balų, astmatikas Edis- dešimt, Ričis "Plerpa" Tozijeris- jaunas ir guvus Seth Green- 10+. Gal kiek silpniau pasirodė mergiotė, bet ir tai, geriau nei naujojoje dalyje.  Deryje vyksta siaubingi dalykai- žudomi vaikai, panašu, kad tai antgamtinių jėgų darbas, kuris pasirodo klouno Penivaiso pavidalu. "Tas" minta baime, jis pasirodo tau didžiausiu košmaru, kokį gali įsivaizduoti. Klouną vaidina Tim Curry, neblogas niekšų ir piktadarių įkūnytojas, tačiau naujajai savo versijai turi nusileisti. Septyni vaikai susivienija stoti prieš blogį, daugiau tai negali tęstis. Filmas trunka virš 3val, nes sujungtos abi dalys, dalis, kurioje jie grįžta į Derį jau suaugę..silpnoka, bet ką padarysi. Taip, yra prie ko kabintis, bet senienoms jaučiu silpnybę, o ir efektų galimybės nebuvo pasiekusios dabartinių aukštumų. Pramoginis, keliantis  šypsenėlę, bet laimei, nekelia isteriško juoko.

Madame (2017)

Nenuginčijama filmo žvaigždė ir pagrindinė priežastis, kodėl jis pavyko- Rossy de Palma. Kadaise kavinėje ją pastebėjo Pedro Almodovaras, ir taip įspūdingos išvaizdos ispanė pateko į didįjį ekraną. Moters veidas prikausto žvilgsnį,- sako, negražių moterų nebūna, o ši.. Išvaizda išskirtinė, riba tarp grožio ir siaubo iššsitrina, įtraukiami nauji kintamieji, vienu žodžiu- antros, tokios kaip Rossy, nėra. Turinys- aukštuomenės poniutė rengia pietus, ir netyčia gaunasi, kad prie stalo sėdės nelyginis žmonių skaičius. Prietarai, neturėjimas ką veikti, pižoniškumas- vadinkit kaip norit, bet ši niekinga detalė įsuka nesąmonių ratą. Nutariama pasodinti tarnaitę, kuri apsimes kilminga dama.. Sunku patikėti, kad šikvailystė vyksta dabar, Paryžiuje, 21-ame amžiuje, o ne Jane Austen romane."Viešnia" pritrenkia svečius, ir krinta į akį įtakingam meno dirbinių pardavėjui. Šeimininkė (tulžingoji Toni Colette) netveria apmaudu ir..pavydu? Nes kai turi viską, išskyrus pasitenkinimą gyvenimu, nesvarbu nei puiki figūra, nei pinigai ar visuomeninė padėtis. Nors ji visaip stengiasi išsskirti porą, Colette veikėja verta vien pasigailėjimo.  Pabaiga drįsta būti nelauktai realistiška, kas papiktino žiūrovus, bet mano kuklia nuomone, uždėjo auksinį tašką šiai chaoso persunktai komedijai.

12 Angry Men (1957)

Sėdėjau "Vingy", laukdama, kol sugužės apsirijėliai su trilitriniais popcorn'ų bliūdais. Plūdo ir plūdo kaip kaka Gango upe.. Paskui sekė marazmai apie Sydney Lumet kūrybą, blemba, filmus reikia žiūrėt, jei kas nežino į kieno filmą eina..tai tegu apsišika kniūbsti. Sunkus šįkart buvo social anxiety from the crowd priepuolis, ėmiau ilgėtis nepopuliarių seansų dienos metu, kur sėdi gal šešiese. Bet pagaliau, pavėlavęs 23min., jis prasidėjo, ir įtraukė nuo pačios pirmos minutės. Pamiršau visus tuo nesivaldančius vartotojus, čepsinčias, nusišnekančias bobas, vaikiną, mėginantį nulaižyt merginos makiažą ir t.t. 12 Angry Men privertė išeiti iš savęs. Skamba kaip kokio narkašos kliedėjimai, bet nieko panašaus nesu patyrusi. Periferinė rega atsijungė momentaliai- nebeerzino iš abiejų pusių į popkornus sukišti šnipai, rijau veiksmą ekrane. Dvylika vyrų prisiekusiųjų, turi vieningai nuspręsti, nužudė jaunuolis tėvą ar ne. Vyrai tikisi greitai sutvarkyti reikalą, bet atsiranda vienas abejojantis. Kyla alasas, riksmai, bet pamažu tai, kas akivaizdu- liudininkų parodymai, nužudymo įrankis, įvykio aplinkybės nebeatrodo tokios aiškios kaip dieną... Vyras, išdrįsęs suabejoti ir norintis geriau įsigilinti į bylą, sulaukia aršaus pasipriešinimo. Tai karščiausia metų diena, prakaitas srūva veidais, beveik gali užuosti. Veikėjai nuostabūs- 12 vyrų, o kiekvienas unikalus, ryškus charakteris, savitas ir nepakartojamas, nuo darbininko iki laikrodininko, ruo reklamos maklerio iki pensininko, vaidyba tobula. Įtampa auga, pyktis- kaip širšės įgėlimas, tvinksi, pulsuoja, kol pratrūksta galingu riksmu. Vyrai pamažu suvokia, kad negali, taupydami savo laiką, neatsakingai švaistytis nuosprendžiais. Juk verdiktas- gyvybė arba mirtis!

No Night Is Too Long (2002)

Gražuolis Timas nesiskundžia nei moterų, nei vyrų dėmesiu, tik bėda ta, jog jis- vėjavaikis. Eina per kitų gyvenimą kaip per kilimą, nežiūrėdamas, kad batai nešvarūs. Situacija pasikeičia, kai jis susipažįsta su Ivu, protingu, savininkišku ir be galo pavydžiu dėstytoju. Užsimezga audringas romanas, bet kaip jau minėjau, vienas myli, kitam tai tik pramoga. Neišvengiamai lauk problemų, ypač kai Ivas duoda suprast, kad lengvai tu juo nenusikratysi.. Stebėjausi, kaip galima taip lengvai žongliruoti partneriais- pyst su moterim, pyst su vyru, biseksualai man yra mįslė. O gal čia emocinių išsigimėlių savybė, bala žino. Šiaip ar taip- balansuoti ant skustuvo ašmenų, štai ką reiškia žiūrėti meilės trikampio istoriją. Nuobodu nebus, pabaiga ironiška. Pastaruoju metu dažnai susimąstau, koks tuščias daiktas yra vyrų grožis. Patys nežino, ką su juo veikti, piktnaudžiauja paklausumu rinkoje, skaudina beviltiškai į liepsną skrendančius, t.y. juos įsimylinčius žmones.

Life Eternal (2015)

Suvedus siūlo galus-  šokiruojantis motinos nerūpestingumas! Kaip ji naktį ramiai miega?! Vien pagalvojus apie tai, darosi šlykštu. Bet apie viską iš pradžių. Buvęs policininkas, dabar- valkata, grįžta į vaikystės namus Grace. Čia susiduria su senais draugais, su kuriais jaunystėje įvykdė nusikaltimą, grasinantį dabartiniam ramiam gyvenimui. Pripainiota kaip babos siūlų pintinėj, pasibaigus filmui, dar ilgai sėdėjau ir gliaudžiau "riešutus". Dėstymas- su aliuzijom į praeitį, kuri ne itin ką paaiškina, o jau juokai.. Austrai pasižymi savotišku humoro jausmu, tarp sarkazmo ir  juodo humoro. Tik koks šios istorijos moralas? Paleistuvauti- nuodėmė? Neieškok teisybės, ji gero neatneš? Kiekvienas savo išvadas pasidarykite.

Beyond Sleep (2016)

Simpatizuoju šiam filmui, nes su pagrindiniu herojumi dalinamės ta pačia problema- nemiga. Matyti jį besivartantį palapinėje, gainiojantį uodus, besiklausantį knarkiančio draugo, kalbantį su savimi.. Taip artima. Na, gal išskyrus paskutinį punktą. Jaunas geologas, temdomas šlovingo tėvo šešėlio, atlieka tyrimus laukinėje Norvegijos gamtoje. Vaizdai pribloškiantys, patartina žiūrėti ant didelio ekrano; žmogus- tik menka skruzdėlytė. Egzistencialistinis, norėčiau perskaityt knygą, pagal kurią jis pastatytas. Nes ilgainiui ėmiau dvejoti, ar tai, ką mato Alfredas- tikra; ne paslaptis, kad ilgai prabuvus be miego realybė išsikraipo, ir šiaip daug neaškumų. Ekspedicijoj dalyvauja keturiese, bet draugiškumo mažai. Su vieninteliu Arne Alfredas užmezga ryšį, plius- minus artimesnį. Filme nėra daug veiksmo, paslaptinga, liūdna pabaiga. Skandinaviškas santūrumas beveik šiurkštus. Kinematografija- viena geriausių matytų.