In the Mouth Of Madness (1994)

Pasirodė sunkiausiai įkandamas, bet ir rimčiausias iš visų Carpenterio filmų. Ciniškas draudimo inspektorius tiria paslaptingą siaubo romanų rašytojo dingimą. Aisku, jis įtaria leidyklą pasitelkus klastą,  vardan geresnių knygos pardavimo reitingų. Todėl jam ilgai sunku patikėti, kas pradeda vykti aplink. Suteris Keinas yra žymiai didesnis siaubo profas už Stiveną Kingą- tai keliskart akcentuojama filme. Man tai sukėlė šypseną ir pasirodė ypač didelis komplimentas;  nes kadaise Kingas tikrai buvo aukštumoj, ne dabartiniai degėsiai...  Suterio romanai ant tiek itaigus, kad skaitytojus apima masinė psichozė, pasireiškianti smurto protrūkiais ir anarchija. Pabaigoje nebesusigaudžiau, kur baigėsi tikrovė, geras mindfuck'as :)

They Live (1988)

Vos neišjungiau, pagrindinio veikėjo fizinės formos ir aktorinių gebėjimų atvirkštinė proporcija buvo pradėjusi deginti akis. Bet pagalvojau, blemba, aukštas reitingas, duokim šansą. Ir žinot- kuo toliau, tuo labiau mane malonino vyriskų raumenų ekspozicija, o atmestina/atsipūtusi vaidyba suteikė savotiško žavesio. Jaučiausi kaip Tina Belcher iš "Bobs Burgers" :D Ypatingų akinių pagalba atskleidžiama  žiauri tikrovė- Žemę užkololonizavę ir pavergę šlykstūs ateiviai. Plika akimi jie tokie pat žmonės, bet užsidėjus saulės akinius pasimato bjaurastis.. Televizijos pagalba seniai plauna mums smegenis (varge, kur man tai girdėta), patys to nežinodami, didžioji žmonijos dalis jiems talkina. Herojus pabando vienas pats pasišvaistyt šaunamuoju ginklu- nelabai protingas vyruks- ale nesigauna ir reikia įtikinti stroikių  bendrą. Įtikinejimas trunka 15min talžant vienam kito snukį. :D Tačiau žiūrovas jau įsismaginęs; žinau, ko tikėtis iš analogiškų filmų, todėl neišreikšiu absoliučiai jokios kritikos. Vėl tvyro  erotinis vibe'as, hipnotizuojantis soundtrackas,- pastebėjau, kad Carpenteris pats daug prisideda jį kurdamas- nu ir nenuvilia!

The Fog (1980)

Pasidalinsiu keliais nustebinusiais dalykais- Jamie Lee Curtis ir jos sutranzuoto vairuotojo akį draskančiu amžiaus skirtumu ir galvą lenkiu prieš radijo diktorės asmeninių interesų nušveitimą į šoną; ji reikalinga kitur! Miestelis švenčia šimtmečio jubiliejų, artinasi paslaptingas rūkas. Išmušė keršto valanda- vietovė įkurta žiauraus nusikaltimo sąskaita. Vėl galingas akmuo į bažnyčios daržą. Patiko, kaip pradžioje pamažu meistriškai kuriama nejauki atmosfera- barškantys buteliai, be priežasties įsijungianti mašinų signalizacija, pats rūkas nuteikia mistiškai. Gaila, aišku, kad iš arti jame sliūkinančius veikėjus, nori nenori tenka prunkštelėti iš jų marmūzių. Bet visa kita solidu, man patinka istorijos apie laivus, o kad sukurtų ką nors rimto apie Mary Celeste :)

Prince of Darkness (1987)

Po darbo perdegusios smegenys nepriima jokios intelektualiai gilesnės informacijos; pagalvojau- o davai Carpenteris. Nebus visiškas šlamštas, visgi vienas garsiausių siaubo žanro meistrų, o ir šiaip bus galima pasijuokti iš specifinių aštuntojo dešimtmečio specialiųjų efektų. Surenkama grupelė studentų (dabar pagalvojus, koks niekinantis požiūris į moksleivius, spare meat :D) patyrinėti neregėto fenomeno. Vadovauja dėstytojas, panašus į suskretusį Konfucijų. Apleistoje bažnyčioje, rūsyje, glūdi paslaptis, kurią dvasininkija saugojo beveik du tūkstantmečius. Prasideda šakar makar, žalia buiza taškos per kraštus, šėtonas užvaldo jaunuolius, ant langų šliaužioja kirmėliokai, o aplink pastatą būriuojasi pamišę valkatos. Jų priešaky- pats Alice Cooper! Vien dėl jo būčiau parašius filmui teigiamą balą, nu pvz. penketą, bet apskritai šis chaosas, nervinga muzikėlė ir kinky vibe'as ištraukė iki stipraus septyneto. 

A History of Violence (2005)

Man per lėtas, bet vertėjo išlaukti iki virtuoziškų prievartos tango žingsnelių. Miestelyje gerbiamas užkandinės savininkas, taikus ir mylintis šeimos tėvas ir sutuoktinis, vieną dieną pademonstruoja dar neregėtus sugebėjimus- sutramdo užeigon atklydusius niekšus. Sutramdo ne tas žodis, šlapios vietos nepalieka, išdaužo ir iššaudo. Tatai suteikia jam herojaus titulą, tačiau kartu patraukia kriminalinio pasaulio atstovų dėmesį. Kas gi jis, Tomas Stall'as, iš tikrųjų? Įgūdžiai neeiliniai, negali būti atsitiktinumas. Asmeniškai neįtikino, kad galima taip kardinaliai pakeisti gyvenimą, (tas buitiakas!!!), bet idėja graži. Ir Viggo Mortenseno pasirinkimas vaidmeniui be priekaišto- jis visada sudarė įspūdį, kad slepia skeletų komplektą spintoj. 

Dazed and Confused (1993)

Labai užsimaniau alaus bežiūrint, chebrytė atsipūtus maloniai jį gurkšnojo visą filmą. Visgi jokių malonių mokyklos prisiminimų man jis  neatpūtė- šūlė buvo rajonska, eidamas dairydavaisi ir vengdavai didesnių juostelinių treningų susibūrimų. O klasėje klausydavai apie pergales gėrimo fronte, vienas net priekinius dantis paliko, arba kaip klasiokė bazarina jau su penktu bernu (būdama septintokė, išties pribloškiantys pasiekimai). Karočia, sukandęs dantis svajojai apie šviesesnį rytojų akademinėje aplinkoje ir skaičiavai dienas iki išleistuvių. Savaime suprantama, atestatą atsiėmus, jose nedalyvavai. O čia jaunuoliai gvildena tokias nepakeliamai sudėtingas problemas- žaisti futbolą komandoje ar ne, kaip išvengti peštuko Beno Aflecko atakų- kas per nevisprotis, nekenčiu šito aktoriaus begaliniai, apskritai boikotuoju jo filmus. Šiek tiek geriau aplinkoje gaudosi geekų grupelė, bet jų dalia nesaldi, kaip visur. Įdomus tipas po Matthew McConaughey pavarde- su jaunimu trinasi maždaug prieš dešimtmetį mokyklą baigęs sutvėrimas. Apibendrinus- susuktas miela septinto dešimtmečio dvasia, bet jei sugrįžimas į suolą nėra malonus prisiminimas, blaškys asmeniniai flashback'ai.

Happy End (2017)

Smalsavau, kokia čia  "laiminga pabaiga"- nepagailėjus sarkastiškos druskos- ir susipažinau su Laurrent'ų šeimynėle. Visi turi ypatybių, kas juos gražiai apjungia į negaliu pakęsti, bet be jų negaliu kolektyvą- šeimą. Vis dėlto norėčiau išskirti jaunąją Eve- jos istorija įdomiausia, mažasis sociopato pradžiamokslis. Vėlgi, filmo tempas kankinančiai lėtas, bet, pamažu baisintis įvairiais psichiniais nukrypimais nuo normos, sužiūri.