Blue Jasmine (2013)

Buvau nurašius Woody Aleno kūrybą, nes čia kaip.. akių žaginimas. Nu rimtai- kažkodėl jis turi madą vaidinti savo režisuotuose  filmuose ne bet ką, ne pilką pelytę, o  romantišką įsimylėjėlį.. Kas žino kaip šis žmogus atrodo, supras ką turiu omenyje. Ok, ok, užsipulsit, kokia aš netaktiška, netolerantiška, mylėti gali visi, bet Jėzau Kristau, antros "Paryžiaus katedros" mums nereikia!  Sudomino Cate Blanchet, cast'e režisierius nefigūravo, pamaniau, surizikuosiu.. Cate yra ne žmogus, o fenomenas, drąsiai galima vadinti Meryl Streep įpėdine. Matome ją kaip Jasmine- emancipuotą, elegantišką moterį, turtingo vyro žmoną, kasdien besimaudančią prabangoje, dėvinčią garsių dizainerių drabužius,besilankančią elito vakarėliuose- gyvena vyšnaitė kaip rojuje, kol... Išaiškėja, jog sutuoktinis, be jokių skrupulų dulkina kiekvieną sutiktą moterį, įskaitant ir "geras" Jasmine drauges. Rinkitės, mergaitės, biednus vyrelius, deimantinės apyrankės daug kainuoja, ir čia ne apie šlamančius kalbam.. Juokauju. Filmas eina retrospektyviai, pradžioje matom, kaip ji, po baisiųjų permainų- vyrą uždaro į kalėjimą už sukčiavimą ir ten bailys nusižudo- atvyksta jėgų atgauti pas seserį. Ši- visiška priešingybė, išsiskyrusi, augina du vaikus, dirba pakuotoja parduotuvėj ir yra paprasta kaip penkios kapeikos, geriausiai pažinsite iš to, kokią rankinę ji išsirenka parduotuvėj, prajuokino stipriai:) Jasmine mėgina lipdyti gyvenimą iš naujo, lyg ir susiranda darbą, bet situacija tik blogėja. Iš esmės, istorija liūdna, net tragiška, bet viskas labai juokingai pateikta- guilty laughing. Sunkumai darbe, svetima (skurdžių) aplinka, nevykėlis sesers draugas, neįgyvendinami tikslai veda pamišimo link, bet kas sakė, kad reikia į tai žiūrėti rimtai? Bepročiai- laimingiausi žmonės žemėje :)

Once Around (1991)

Krintantis į širdį- kodėl? Neįtikėtina, bet čia kelios frazės, o vėliau ir visa daina- nuskamba LIETUVIŠKAI. Taip taip, amerikietiškam filme išgirstame "linksmo gimtadienio" ir "paaiškink jai apie kepurę", man net kvapą užėmė. Pagalvokit, kokia maža dalis suprato, apie ką tuo metu buvo kalbama? Net radau komentarą- Was RD really speaking Lithuanian? The priest seemed to be. Is RD Lithuanian? (čia R.D.- Richard Dreyfuss). Perkūnėliai.. Čia manau prisidėjo Lasse Halstriom, režisierius, kuris yra švedas, vadinasi, europietis. Tai gal viena ausim yra girdėjęs apie laukinių kraštą, Lietuva vadinamą :).. Bet pereinam prie temos, dėl ko filmas toks žavus ir įsimintinas, net ašarą spaudžiantis. Renata, sudalyvavusi sesers vestuvėse, konstatuoja, kad yra absoliuti nevykėlė, gyvenanti po tėvų sparneliu. Nutaria kažką keisti- ir užsirašo į prekybos kursus, kurie atneša mažai karjerinės naudos, tačiau.. dovanoja Meilę. Charizmatiškasis Semas Šarpas, panašu, patinka tik įsimylėjėlei, šeimai tokio įspūdžio jis nepalieka. O kraujo ryšiai stiprūs, viso filmo metu justi įtampa, tarp šeimos galvos ir Renatos išrinktojo. Taip ilgai gyventi su tėvais kartu man atrodo net nenormalu, bet kai paskaičiuoji, Holly Hunter ir mane skirtų maksimum 7 metai duotuoju laiku, hehe, verčia susimąstyti.. Pripažįstu, Šarpas staigus, vulgarus, arogantiškas, bet geras žmogus, su juo nenuobodu. Halstriom'as sukūrė kultinį "The Cider House Rules", ir čia, su profesionalių aktorių komanda (vaidina daugiau nei nusipelnę aktoriai) pavyko išgauti jaukumą, šilumą, pažiūrėjęs jautiesi turtingesnis, pakylėtas. Šeima tave myli, bet galiausiai tenka žengti lemiamą žingsnį- kurti savo patiesgyvenimą, ir seną bambagyslę nutraukti.

The Best Exotic Marigold Hotel (2011)

67.7- nepatingėjau paskaičiuoti pagrindinio septyneto amžiaus vidurkio. Pensininkai. Vadinasi, laukia labai depresyvus, erzinantis reginys arba priešingai- kontrastas bezdantiems, nuolat viskuo besiskundžiantiems, viešajame transporte chaosą keliantiems Lietuvos "senjorams". Laimei, antras atvejis. Į Indiją atvyksta gyvenimo saulėlydžio žmonės, trys vyrai ir keturios moterys. Juos čia atginė praeities ilgesys, noras pabėgti nuo fakto, kad tuoj tapsi našta vaikams, o kai kas dar tikisi sutikti antrąją pusę. Tačiau optimistais garsėjantis kraštas nepasižymi tvarka- viešbutis toli gražu nepateisina atvykėlių lūkesčių. Neįtiktų ir paparastam žmogui, o kaprizingumas su amžium didėja, tad... Gaunam dozę juokingų situacijų ir nesusipratimų, Didžiosios Britanijos pažibos- Judi Dench, Bill Nighy, Maggie Smith dar kartą įrodo, kad ir senatvės sulaukę, talentai lieka talentai. Bill'o gestikuliavimas ir Maggie rasizmas buvo filmo arkliukas, nors nederėtų šone palikti šarmingosios, amžinai jaunos Celios :) Indijos vaizdai pamaitina Lietuvos šalčių nustekentą dvasią, nors turiu pripažinti, ten tikrai netraukia. Toks apie susitaikymą, kad gyventi liko nebedaug, bet..orumą išlaikyti būtina.

The High Cost of Living (2010)

Zach Braff, po Garden State užsiėmė keistais darbeliais, Scrubs ir panašiai.. ir štai bam- vėl šis tas netikėto ir visai prasmingo :) Narkotikų dealeris partrenkia nėščiąją ir..taip, atspėjot, patepa slides.Bet jis ne koks dvasios ubagas ar sąžinės neturintis išgama. Kamuojamas graužaties, jis pasistengia sužinoti, kaip susiklostė nelaimėlei, ar viskas gerai. Pamatęs ją su pilvu, lyg ir nusiramina, nors.. Štai čia pamatau vieną keisčiausių medicininių situacijų. Nesu gydytoja, taigi įdomu, kiek laiko galima nešiotis savyje mirusį vaisių?.. Nekenkia gyvybei, a? Kaip ten bebūtų, Henris priima pas save vargšelę, nes patyrusi tokį sukrėtimą, Natali supranta, kad su sutuoktiniu be būsimo vaikučio niekas nesieja, ir jį palieka. Kai pagalvoji, nuskambės žiariai, bet geriau  toks kirtis, negu  nugyvent nykų ir pareigos našta spaudžiamą gyvenimą su  tau visai svetimu žmogum. Porelė visai smagiai leidžia laiką, tik visą laiką spėlioji, o kuogi viskas baigsis? Juk yla tikrai išlįs iš maišo, ir durs skaudžiai. Ar Henris būtų normaliom aplinkybėm atkreipęs dėmesį į tokią pelę? Ne. Jis simpatiškais, šaunus, o Natali.. stora nėščioji be savybių, išoperavus kūną jos lyg ir nelieka. Bijojau pabaigos, bet ji buvo super. Teisinga.

Short Term 12 (2013)

Kažkada teko apsilankyt panašioj įstaigoj, kaip šitam filme rodo- vaikų dienos centre. Ten buvo bažnyčios globojama organizacija, kur gatvės vaikai galėjo ateiti paruošti pamokų, pavalgyti, pailsėti, o vakare grįžti atgal kapstytis savo tragiško gyvenimo pelkėj. Girtuokliaujantys tėvai, skurdas, prostitucija, narkotikai, reketas, siaubas, nežinom nė pusės to, kaip jie gyvena. Liūdna. Filme rodo vaikus, kurie pateko į kritišką padėtį- jų tėvai praradę teisę jais rūpintis, o daugiau nėra kam. Kilusiems iš vargingų rajonų tai šansas neįsivelti į policijos įskaitą, kitiems- ramybės oazė po patirto mėšlo. Paaugliai pikti, užsisklendę savyje, dažnai prasiveržia įtūžis, tykšta spjūviai, liūdesys išbėga į piešinius arba prasiveržia šiurkščiom repo eilutėm. Pagrindinė veikėja- prižiūrėtoja- kaip matyti, pati turėjo rimtų problemų pareityje, todėl jai nesunku įgyti pasitikėjimą, suprasti ir ji randa, ką pasakyti. Tačiau problemos, apie kurias nekalbi, o leidi, niekur neprapuola. Užtenka užkliudyti ir vėl senas skaudulys ima kraujuoti. Gerai, kai šalia yra artimas žmogus, kuris taikstosi su tavo aikštybėm, bet ar jis bus kantrus ir ateityje? Atvirai sakau, tokių kaip Meisonas paprasčiausiai nebūna. Istorija peteikta žiedo principu- pradžioje naujam prižiūrėtojui pasakojama apie būsimas pareigas, juokingos istorijos, nutikusios centre, pabaigoje vėl pasakojama apie buvusį gyventoją, staiga pro duris išlekia klykdamas raudonplaukis, jie puola vytis. Toks kaip iš niekur- radau visiškai atsitiktinai, bet žiauriai patiko.

The Best Offer (2013)

Neatsimenu, kada mačiau tokį gražų filmą nuo Days of Heaven. Malonumas akiai, tik kitoks peizažas. Gausybė meno kūrinių, kurie verčia graužtis, kad taip mažai nusimanau dailėje, geriausiu atveju išspaudžiu "matytas" arba visiems gerai žinomą Modilianį. Kolekcionierius ir aukcionų vertelga Virgilas gauna keistą pasiūlymą- įvertinti paveldėtą turtą...nematant pačios šeimininkės. Smalsumas- nepakenčiama žmogaus silpnybė, nusižengdamas savo principams, V. įsitraukia į žaidimą. Sužaidžia viskas- senas godulys "turėti", kur kas daugiau nei vidutinis amžius, noras vėl būti jaunam, galų gale- net mylėti. Filmą neprošal būtų pamatyti kine, su lietuviškais titrais, nes man daug kas liko neaišku, nors išsukta įspūdingai- pabaigoj ir man bloga pasidarė.. Geoffrey Rush'as nuostabus aktorius, pamenu, kokį įspūdį paliko jo suvaidintas de Sadas, čia- ne ką prasčiau. Pirštinėtas restoranų liūtas su sarkastiška gaidele. Nepavadinčiau filmo netikėtu, ar labai nustebinusiu, tiesiog šiurpu, kokie žmonės mus supa.

Italian for Beginners (2000)

Jei žinočiau, kad į kalbų kursus renkasi tokia publika kaip šitam filme- ilgai negalvočiau ir užsirašyčiau, nuobodu nebus! Įsivaizduokit- kirpėja, kuri nesugeba apkirpti, kepėja, kuri įneša į kasą pinigus, nes nuolat ką nors pridirba (tai jau 45-a jos darbovietė), pastorius, kuris nepasitiki savimi ir yra engiamas zakristijono (!). Kas čia dar- vyrukas, kuris dirba kavinėje, o su žmonėm elgiasi kaip su gyvuliais- siuntinėja nx, įžeidinėja, smagumėlis :) Kursų dėka daug kas atsiskleidžia, ypač priežastys, kodėl šie žmonės čia susirinko. Atpažinau aktorių iš Mifunės, kuris buvo toks nevykęs, jog buvo sunku prisiminti, kad ką tik mačiau jį kaip žavų keistuolį kaime, čia tai talentas :) Žiūrėdama prisiminiau seną svajonę įsigyti projektorių ir žiūrėti tokius filmus ant sienos, gal net su būriu draugų. Nors ne, mane biesina jau trijulė, apie didelę žmonių grupę net nekalbu :D Žodžiu, tai smagus Dogme-95 pyragėlis, kuris nuolat verčia save klausti- o čia kas per š...? gerąja prasme, nes filmas nuolat stebina ir tikrai nepasakysi, kokia bus pabaiga. Nors mano manymu, tai keistuolių eksploatacija, nes normalios siužeto linijos- užuomazga, dėstymas, kulminacija, atomazga- nėra. Tik keista, keisčiau, keisčiausia ir šiek tiek keista :) Sumaišytas laidotuvių laikas vos šlapimo pūslės nepaleido :D