Blink Twice (2024)

Man kilo daugybė klausimų.. Idėją supratau; vyrai- iškrypę gyvuliai, kuriems patinka seksas ir prievarta, nieko naujo. Tai galima buvo kažkaip castingą pakoreguot, suprantu, šlykštybės galvoje nepriklauso nuo to, žmogus gražus ar ne, BET dažniau jos kyla inceliškos išvaizdos individams. Aišku, kas žiūrėtų filmą su nepatraukliais aktoriais, marketingą Tatum'o pavardė garantuoja. Tiesiog, toks mažas logiškas sprendimas filmui būtų pridavęs tiek daug gylio, ech. Kaip veikia užmarštis, ko ten primaišė į pagrindinio piktadario veipą pabaigoje? Kokių paskatų vedamas jis elgiasi, kaip elgiasi, o parūkęs praregi? Viskas išsisprendžia pernelyg lengvai, reikiamu momentu slysteli, pisteli galvą, kyla gaisras, moterys laimi. Neturėjo būti daugiau apsaugos nei vienas navy- sealaz? :D Gerai, prieš tai jas ten narkašindavo, pasipriešint nebuvo pajėgios, tada užmiršdavo, ir vėl viskas iš naujo. O tai.. neturėjo pabusti perštinčiom putkom ir susimąstyt? Kodėl gyvatės neišgaudytos, suprantu, močiutė-indėnė sugalvojo pakišt turčiams koją (scena, kur duoda patraukt herojei prisiminimų eliksyro).  Pabaiga neva ambicinga, bet man pasirodė primityvi, nebent pagrindinė herojė pavargo būt padavėja ubage. Logiška, kad patinka dirbt ir šypsotis šunsnukiams. Aš būčiau jį gėjams atidavus :D

Interstate 60 (2002)

Kiek man buvo metų, žiūrint pirmąkart? Pamenu, kaip atsirado akiratyje- tėvas mėgdavo iš darbo atnešti įvairiausių filmų, muzikos klipų, įrašytų CD, taip susipažinom su Marilyn Mansoin, Offspring, Britney Spears :D Iš siužeto nepamenu nieko, tik tas saldžiai karčias aplinkybes... Stebime bičą, kuris turi neapčiuopiamų problemų. Gauna gimtadieniui naujutelaitį BMW, bet niurzga, kad spalvytė nepatinka, tėvas nori įdarbinti jį kaip advokatą, bet matot, čiuvelis turi meninių aspiracijų, iš užsispyrimo dirba kažkokioj krovinių firmoj bele neimt šaibų iš gimdytojo. Aš nepriklausomas :D  Tapyba- kičo viršūnė, tik tualetų interjerams kurti sugebėjimai. Viską suprasčiau, jei herojus nebūtų tipinis Holivudo gražuoliukas James Marsden, common, kategoriškai nesutinku priimti jo problem7! Taigi šis (ne)laimės kūdikis pakliūva į keistos personos, O.W.Granto rankas, kuris išpildo vieną norą, bet reikia gerai pagalvoti, nes troškimai pildomi gan ironiškai. Gary Oldmanas klesti, suktas mazafakeris :) Pagrindinis herojus leidžiasi į fantasmagorišką roadtripą neegzistuojančiu greitkeliu, sutinka daug nupušusių veikėjų, net į kalėjimą pakliūva, bet galiausiai išbrenda ir net randa svajonių merginą. Pala pala, realybėj jis turi paną, kas čia per blondinių fetišas? Grynai, fizinė išvaizda iškeliama ant pjedestalo, su ana tąsosi iki ras geresnę, moraliniai aspektai žemiau plintuso :D Norisi tikėti, kad čia buvo turtingų tėvų atžalų psichologinių sunkumų parodija.

Honey Bunch (2025)

Traukiau burtus, ką žiūrėti, nes prisirinko margumynas filmų, išsirinkti nebeįmanoma. Laimėjo body horror, my beloved. Vaizduojamas penktasis dešimtmetis(?) Žmona atsibunda iš komos praradusi atmintį, vyras atveža į mįslingą kliniką reabilitacijai. Greitai pacientė pastebi keistus, nepaaiškinamus reiškinius, priminkit, kodėl ji čia pristatyta? Kyla daug klausimų, ypač pasitikėjimo temoje. Fainas muzikos takelis, I worn my elbows down to the bone for you, klinikos pastatas kaip iš Jane Austen romano, atmosfera tobula. Paslaptis, mistika apsiautusi pagrindinę heroję, tuoj ji sužinos smegenis sunešiojančių dalykėlių. Man truputį priminė Infinity Pool, tik čia diktuoja romantika ir meilė. Kadangi herojai žemiški, parinkti lyg iš eilės Maximoje, įsijauti į situaciją ir tau nepochui jų likimas. Kyla visokių minčių, nuo filosofinių iki moralinių. Mačiau juodos komedijos tag'ą, nors tema visiškai nejuokinga, o skaudi. Meilės istorija per siaubo prizmę, fainas darbas.

Misericordia (2024)

Džiaugiuosi: daviau filmui laiko įsibėgėti, nes pradžia lėtoka, be veiksmo. Kiek užtrukau, kol susigaudžiau, kodėl buvęs darbuotojas dalyvauja viršininko laidotuvėse (ne dėl noro piktdžiugauti). Laidotuvės praeina, o jis.. lieka našlės namuose! Dienos bėga, namo svetys nesiruošia, našlė rūpinasi kaip sūnum, nors turi tikrą sūnų, kuris jau pradeda niršti. Imi galvot, kokie jo ketinimai, kažkas čia neaiškaus. Atvykėlis padaro kai ką neatitaisomo, ir grybai gali jį išduoti. Paprastai prancūzų produkcija man ne prie širdies, dažnai jie be atomazgos, bet filmas pabaigoje paruošęs bombą. Vidurnaktis, o aš žvengiu kaip pamišėlė, gerai, kad kaimynas apačioje išvykęs, dar būtų policiją iškvietęs, išmata tas XD Filmas minimalistiškas, pasikartojantys reisai miškas- namai-miškas, anyžinio aperityvo siurbimas prie stalo, užliūliuoja iratveria absurdo dimensiją. Nuostabi absurdo komedija, kaip iš prancūzų, nesitikėjau. Herojų veiksmai verčia gūžčioti- ką aš čia žiūriu, ar tai tikra?? Bet padaryta super, ypač policijos darbo metodai- įsliūkini naktį ir peši prisipažinimą iš miegančio. Kunigas- ikona; jo mintys apie mirtį ir jos prasmę, avangardinės, išgirstum bažnyčioje, galvotum kad insultas tave ištiko, girdi nebūtus dalykus. Nepadarytų gėdos festivalio programoje- būtų verta mokėti pinigus.

The Man Who Fell to Earth (1976)

Jėzau, kokios ilgos trukmės... Tądien turėjau operaciją, todėl faktas, jog vakare pasirinkau žiūrėti filmą- iššūkį, pasako, kokia atsidavus ir nurauta sinefilė esu. Duokit man vaizdų! Toliau tęsėm David Bowie temą; sci-fi ir "1001 filmas, kurį turi pamatyti per gyvenimą", sudėties dalis. Važiuojam. Bowie vaidina ateivį, kuris nusileidžia į Žemę, kad surinktų lėšų savo mirštančiai planetai ir ten likusiai šeimai. Jis belekaip vunderkindas, babkės ima byrėti, žemiečiai tik pečiais gūžčioja. Kas jis, iš kur atsirado naujasis milijonierius? Viena aišku, konkurencijos turtuoliai nepakenčia. Jei kam kyla klausimų, ateivis įgijęs žmogaus pavidalą. Ateivis bando rinkti informaciją apie žmones žiūrėdamas daugybę televizorių vienu metu ir palaikydamas santykius su prielipa mergina. Groteskas tie santykiai, merga raitosi, flirtuoja iki žagsėjimo, pamanytum, prieš gėjų tuščiai šovinius laido! Suprantama, bendravimo subtilybių neperprato, vienintelis draugas, ir tas gyvatę užanty laikė, svolačius. Žiauriai ištęsta, pagrindinę mintį galima sutalpinti į max 1,5val, bet teko kamuotis 2,5. Ko ateivis negalėjo numatyti,- tamsi, klastinga, išdavikiška žemės gyventojų natūra. Atsikankinau iki galo neužmigus, valio man! Slogus įspūdis, koks žmogus yra šūdas, įsirėžė ilgam.

The Hunger (1983)

Filme tiek daug stiliaus: elegantiškų drabužių bei papuošalų, goslaus makiažo, nuostabaus interjero ir puikios muzikos, kad man buvo nusispjaut į miglotą scenarijų ir faktą, kad nesuprantu kokia esmė (?) Grožėkis, liepė man Tony Scott, sau nebūdingame erotiškos mistikos/siaubo  trileryje apie vampyrus, tą ir padariau. Catherine Deneuve čia- ilgaamžė vampyrė, diva, kuriai greitai reikės pakeisti senstantį partnerį. Kodėl jis, būdamas vampyras, raukšlėjasi kaip popierius ugnyje, nežinia. Faktas- yra fiziškai atstumiantis, ir gražuolei prancūzei reikia pakaitalo. Pasipainioja išverstakė mokslininkė gerontologė. Meilės trikampis iš garsių pavardžių- Deneuve, Bowie, Sarandon! Pastaroji nevengia stačius papus pademonstruoti, biseksualus tango ryžtingai trepsi link keisto finalo. Padariau išvadą, kad pagrindinė mintis- svarbiau mylėti nei būti mylimam, bet kas čia supaisys. Estetiškai- nepriekaištingas reginys, scenarijus silpnesnis, bet nesikabinėkim. Čia buvo Davido Bowie filmų maratono antrasis numeris, nes apie Labyrinth  neturiu nieko gero ką pasakyti. Per tympas šviečiantis Bowie pimpalas, nebloga pasaka vaikams (!)

Gone Girl (2014)

Daug metų atidėliojau, nes esu didelė Ben Affleck antigerbėja. O dabar pagalvojau (kadangi žinau turinį- pastatytas pagal knygą)- juk filme gerai pasvilinami padai, kodėl nepasigrožėjus jo herojaus kančia? :D Psichopatė žmona užkūrė pasiutusį vakarėlį penktųjų vestuvių metinių proga: kiek išmonės, planavimo ir demoniškos klastos! Rosamund Pike sukūrė geriausią savo karjeros vaidmenį. Kad taip galėtum pajungti genialų protą aukštesniam tikslui, nei diedo baudimas, et.. Patiko, kiek daug psichologinių niuansų čia galima rasti. Nuo žaidimų, kuriuos žaidžia suaugusieji, iki manipuliacijos žiniasklaida ir viešąja nuomone, asas tasai Fincheris, kai klausimas eina apie meistriškos įtampos trilerius. Galbūt, jei aktorė būtų kita, ne Rosamund, įžvelgtum pagrindinio veikėjo tragediją, bet dabar nu nesipiešia kančia tokios gražios moters pašonėje, ne ant paršavedės pasaitėlio visgi! Šmaikštu.