2026 m. kovo 7 d., šeštadienis

Misericordia (2024)

Džiaugiuosi: daviau filmui laiko įsibėgėti, nes pradžia lėtoka, be veiksmo. Kiek užtrukau, kol susigaudžiau, kodėl buvęs darbuotojas dalyvauja viršininko laidotuvėse (ne dėl noro piktdžiugauti). Laidotuvės praeina, o jis.. lieka našlės namuose! Dienos bėga, namo svetys nesiruošia, našlė rūpinasi kaip sūnum, nors turi tikrą sūnų, kuris jau pradeda niršti. Imi galvot, kokie jo ketinimai, kažkas čia neaiškaus. Atvykėlis padaro kai ką neatitaisomo, ir grybai gali jį išduoti. Paprastai prancūzų produkcija man ne prie širdies, dažnai jie be atomazgos, bet filmas pabaigoje paruošęs bombą. Vidurnaktis, o aš žvengiu kaip pamišėlė, gerai, kad kaimynas apačioje išvykęs, dar būtų policiją iškvietęs, išmata tas XD Filmas minimalistiškas, pasikartojantys reisai miškas- namai-miškas, anyžinio aperityvo siurbimas prie stalo, užliūliuoja iratveria absurdo dimensiją. Nuostabi absurdo komedija, kaip iš prancūzų, nesitikėjau. Herojų veiksmai verčia gūžčioti- ką aš čia žiūriu, ar tai tikra?? Bet padaryta super, ypač policijos darbo metodai- įsliūkini naktį ir peši prisipažinimą iš miegančio. Kunigas- ikona; jo mintys apie mirtį ir jos prasmę, avangardinės, išgirstum bažnyčioje, galvotum kad insultas tave ištiko, girdi nebūtus dalykus. Nepadarytų gėdos festivalio programoje- būtų verta mokėti pinigus.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą