Good Boy (2025)

One Battle After Another (2025)

Kada tiek juokiausi kino salėje, ir tiksliai vietose, kur reikėjo juoktis? Ne prasti bajeriukai ar cringe, o nuostabus juodas juodas humoras, Amerikos satyra. Rasizmas, pabėgėliai, revoliucionieriai, kariuomenė, "masonų wanabies, iki ašarų prižvengta. Paskutinis Paul Thomas Anderson filmas, Licorice Pizza nepatiko, bet čia šedevras, neprikibsi. Sean Penn sukūrė komiškiausią personažą savo karjeroje, praspjovė net spangalą iš Fast Times at Ridgemont High ! Akių negalėjau atplėšti, fantastika! Jeigu nepamatysiu "Oskaro" nominantų sąraše, labai nusivilsiu. Di Caprio pernelyg nenustebino, nors kai jo nemėgstu, galiu ir nuvertinti, kam rūpi. Tada Benicio del Toro, vėlgi palaima akims, ir o dieve, ką aš matau? Regina Hall, 25metai po Scary Movie, o neatrodo nė diena vyresnė, kaip tai įmanoma?? Bet labiausiai laukiau dialogų, jie yra šerdis. Herojai elgiasi kaip nevykėliai, ašaroja, plūstasi, elgiasi lyg mažvaikiai, kietiakų įvaizdžiai pamiršti, tiesiog parodija, bet puikus darbas, žiūri sutrikęs, suintriguotas, nori dar ir dar :) Kelių scenų neįmanoma pamiršti, kalbu apie stajaką, šukas, šokimą iš važiuojančios mašinos- nagi, 1 2 3 4, pavaryk kaip Tomas Kruzas! Nepavaro.. ::D

I Saw the Devil (2010)

Jeigu nori būti nustebinta, jungi Azijos filmą,- pasiteisina kiekvieną kartą :D Iškart pradeda nuo veiksmo- žiauriai nužudoma jauna mergina, jos vaikinas, ne koks žertva, o specialusis agentas, imasi teisingumo. Nusikaltėlio pėdsakus randa greitai, bet kur dėti 2:20 valandos trukmę? Nugi kerštas nebus paprastas! Unikalus, drąsus siužeto vingis, bet pareikalaus aukų. Daug smagių kovos scenų ir pasispardymų, agentas vikrus kaip žaltys, gražu žiūrėt, kaip šonus velėja. Bėda tame kad truputį nuvertino savo priešininką... Kas mane nustebino labiausiai-ekrane voliojasi galvos, trykšta kraujai, atkertamos galūnės, o aš valgau ramia galva. Išorinės žiaurybės nepereina į vidinio pasišlykštėjimo jausmą. Pramoginis, įtraukiantis, žiauriai kietas veiksmo filmas, tačiau moralinis kompasas nerodė nieko, nepalaikiau nei vienos pusės.

Yummy (2019)

Esu beveik įsitikinus, kad idėja pasivogta  iš David Cronenberg "Rabid", bet dar reiks peržiūrėti pastarąjį, kad galutinai įsitikinčiau. Iš esmės koks skirtumas, belgai labai pralinksmino. Porelė atvažiuoja į pigią rytų Europos plastikos chirurgijos kliniką, kad merginai sumažintų papus. Vietoj operacijos jie pakliūva į zombių apokalipsės pradžią XD Labiausiai patiko sustabarėjęs akiniuotis sužadėtinis,- flight or fight režime esam įpratę matyti IT'išniko kūne atgyjantį Rembo. Jis ir ginklą žiūrėk, įvaldo per minutę, ir šmaikščias frazes mėto;  lyg mygtuką paspaudus, jame nubunda alfa. Nieko panašaus, bernas nerangus ir beviltiškas, bravo! Užsimoja, kliudo lempą lubose, kraujo baloj paslysta, praranda sąmonę ir pan- čia jau panašu į tikrą gyvenimą :D Juokinga ir graudu, kaip vis bando nutaikyti akimirką pasipiršti mylimajai, itin nedėkingu metu, o šalia lyg tyčia sukiojasi simpatiškas ir daug kietesnis narkašas. Koks sutapimas,- tai tas pats aktorius iš "Megalomaniac", brolis žudikas; niekaip nebūčiau pažinusi! Pabaiga pelnė papildomą balą paskutinę akimirką ir sulipdžiau pagarbų 7/10, kaip siaubo komedijai :)

Megalomaniac (2022)

Žiūrėjom dviese su sese, ji pasibaisėjusi klausė: kas tau negerai, kad renkiesi tokius filmus, ar tau jie faini??? Grynas atsitiktinumas, išties, nesimėgauju panašaus turinio siaubekais, bet pamačiau, kad prancūzų, maniau, patenkins abi puses, na kągi :D Rimtai, net praėjus kelioms dienoms, vis prisimindavau ir negalėjau išmest iš galvos, gerai įsišaknijo atminty. Marta yra lėta, sveikatos problemų turinti mergina, kurią engia darbe. Apsiribosiu "engia", nors žodis per lengvas, žala gerokai didesnio masto. Ji gyvena su broliu, kuris ne šiaip koks senbernis, o serijinis moterų žudikas, estafetę perėmė iš tėvo. Brolis atrodo kaip Marilyn Mansono fanas, lyg gotas koks, įdomus  derinys: žudikas neformalas, arba bobutės buvo teisios... Brolis akylai kontroliuoja Martos kasdienybę, pats nedirba, o ji vargšė turi eit vergaut, neteisybė :/ Karočia, nenormali,  iškrypusi, šlykšti šeimynėlė. Sužinojusi apie brolio gyvenimo būdą, Marta pamažu transformuojasi iš aukos į budelį, labai įdomus virsmas. Socialinės darbuotojos užpuolimas- "turėjai numatyti, kad vieną dieną užsirausi ant tokios kaip aš!"- įrašau į istoriją, stulbinama! Filme daug nelogiškumų ir absurdų, bet norisi pagirti už šiurpią atmosferą ir vimdantį foną; labai nemaloni peržiūra,  įstringa kaip rakštis. 

Birth/Rebirth (2023)

Keistai įtraukiantis, nors nieko ypatingo nevyksta. Dvi moterys, patologė ir vieniša motina. Jas sieja darboholizmas. Viena yra fanatikė- eksperimentatorė, kita daug dirba, kad išlaikytų dukterį. Jų keliai susikerta įvykus tragedijai, su kuria neįmanoma susitaikyti. Ekstremumai, iki kurių jos nueis vardan makabriško tikslo, eina šikti. Laukiau daugiau pasireiškiant body horror, bet čia karalius- psichologinis siaubas. Viena "gyvybė" brangesnė už kitą. Nesakau, kad smerkiu, bet vienai pasiryžt turėt vaiką visada yra nachui- sprendimas. Žinoma, paskui galima pažaisti tuo kaltės jausmu vėliau, kas sėkmingai daroma. Scenarijus neblogas, o aktorė, vaidinanti daktaro Frankenšteino sekėją, hipnotizuojanti- tobulas cast. Fainai parinkta muzika, niūrūs, gero nežadantys tonai.

Reflet dans un diamant mort (2025)

"Mondo Bizaro" festivalio filmas dar nelankytam Paupio "Pasakos" kinoteatre. Regą sprogdinanti spalvų paletė, originalūs efektai ir nesveikai daug stiliaus. Daug meilės džeimsbondo filmų serijai, tik su ironijos prieskoniu. Ne parodija, jokiu būdu. Pradžioje labai sunku susigaudyti siužete, nuleidi rankas ir lauki naujų vaizdinių fokusų. Visgi pabaigoje šis bei tas paaiškėja, ir filmas kilsteli bendra savo verte. Chaose persipynusios dvi laiko linijos, čia aišku- senas,  viešbučiui prasiskolinęs senelyzas ir jaunas, pačiam jėgų žydėjime superagentas. Tai vienas ir tas pats žmogus. Toliau sekame jaunojo nuotykius ir nesėkmes misijų metu.Daug prancūziško temperamento. Vietomis smurto estetika primena Tarantino; visi juo žavimės ir norėtume kopijuoti, suprantama. Tiek kukliai pateiksiu šįkart, nes patekimas į "Pasaką" tądien išsiurbė visas jėgas. Išprakaitavau niagarą ir tysojau leisgyvė kėdėje, overpriced mineralinį gurkšnodama, dar gerai, kad kažką išvis atsimenu.