2025 m. gruodžio 30 d., antradienis

2025 m. gruodžio 26 d., penktadienis

Ginger Snaps (2000)

Filme ilga character development fazė, nedažnai pamatysi siaubeke. Seserų santykių dinamika- aktorės Katharine Isabelle ir Emily Perkins- tarpusavio ryšys su manipuliaciniu prieskoniu ir savęs paieškos vilkolakiškam fone, o taip. Noras būti populiariai, turėti pasisekimą tarp bernų, kurį slepi po sarkastiškos maištininkės kauke, bet nieko neapgausi. Viena sesuo sužysta, kita ir lieka apkiautėlė pensininkės rūbais, susivėlus nevala, nenustebčiau, kad ir smirdi. Frazė išvaizda provokuoja pasidaro aiški kaip saulės spindulys, rėžiantis akį- neskatinu bullynimo, bet nejučia kyla noras sušukti- mergyt, būk paprastesnė :D Anksčiau seserys daug pokštavo savižudybės tema, darė mini fotosesijas, bet kada mirtis išties pažvelgia į akis, juokai baigti, kaip tipiška. Paaugliškas durnumas žiauriai gerai pavaizduotas,- atsikalbinėjimas prieš tėvus ir maivymasis, durnelės :D Body horror išpildytas neblogai, kokia sėkmė, kad Džindžer virsmas- prieš pat Heloviną, aišku, paskui jau šūdas pasileidžia kaip nuo Niagaros.. Goras labai kokybiškas, daug geriau nei antroje dalyje, stipriai nesmagi apsnūdusio priemiesčio, kuriame kažkas galabija šunelius, atmosfera. Antroje ją pameta, bet apie tai sekančiam post'e.

2025 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis

Dead End (2003)

Mažo biudžeto komiškas siaubukas, kurį pastaruosius mėnesius vis kišo facebook-tinkamai neįvertintas kalėdų šedevras? Važiuojam. Už ką tučtuojau pelnė mano simpatijas- auksiniai šeimynykščių dialogai, dinamika kaip iš gyvenimo! Nuo žmonos giminių užsiknisęs tėvas, hormonų audrų purtomas sūnus, prisnūdus duktė su bernu ir šventine nuotaika trykštanti motina. Kaip ir kasmet, šeima keliauja pas jos tėvus, bet šįkart laukia iššūkiai. Paėmę į automobilį kontūzytą motiną su kūdikiu, herojai įstringa nesibaigiančiam kelyje, kuris atneša nemalonių siurprizų. Pabaigą žinojau iš anksto, nes kadaise pagooglinau, tačiau tai nesumenkino vertės. Vaibas tvinpyksiškas- panašus humoro ir paslaptingumo miksas, aktorius Ray Wise, žmona vardu Laura  paskui sapnas apie pliauską- juk akivaizdu, ne? Motina irgi gerai siaubo pasaulyje žinoma figūra- Lin Shaye, ypač pagarsinta "Insidious". Gale  ten stogas pavažiuoja, nenuostabu, po tiek išgyvenimų, charizma verta aplodismentų. Aiškumo nėra, bet faina, jei gali po filmo diskutuot ir spėliot, ką norėta pasakyti, žodžiu, faina šventinė peržiūra

2025 m. gruodžio 16 d., antradienis

Die My Love (2025)

Esu mačius visus Lynne Ramsey filmus, todėl nekantravau pamatyti naujausią. Režisierė pasižymi žiaurumu, ginčykitės su manim kiek norit, nebūdingu moterims. Gal per daug tikėjausi, bet reginys nuosaikesnis  ir primityvesnis, nei prieš tai buvę. Trukmė ilgoka, trūko daug taškų ant "i", išbaigtumo. Užtat Jennifer Lawrence antrą kartą pritrenkia beprotės amplua, vaidina nežmoniškai įtikinamai, pagalvotum, gal rimtai diagnozę turi. Iš pradžių atrodė pogimdyvinės depresijos aktualijos, bet antra dalis nupiešė pilną pagrindinės herojės paveikslą. Jauna pora įsikrausto į dėdės namą, pradeda kurtis, gimsta kūdikis. Vyrelis iš kažkur ištraukia nukvakusį šunį, lyg žmona neturėtų ką veikti su vaiku. Absurdiškas, niekšiškas poelgis, kaimynas viršuje irgi taip padarė :D Jau ir taip vaikštai skustuvo ašmenimis, o čia kaukia dieną naktį. Taigi beveik dvi valandas žiūri kelionę į tamsiausius moters psichikos užkaborius, vaidyba top-notch. Tik nuolat kyla klausimas- kokia prasmė? Ar čia susiviliota gražia moters išvaizda, nekreipiant dėmesio į pavojaus signalus? Ką reiškė lunatikuojančios anytos figūra? Jei čia būtų herojės motina, suprastum- genetiškai paveldėta nervų liga, ir t.t.? Daugokai klausimų liko , nors laiko suvalgyta pakankamai. Lieka kažkoks irzulys dėl neaiškumo, bet bendrai paėmus 7/10.


2025 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Silent Night, Deadly Night (1984)

Vienintelis Kalėdinės tematikos, kurį galėjau sau leisti. Primityvus slash'eris, su keliom įspūdingom scenom- turiu omeny elnio ragų "pakabą" ir pasivažinėjimą rogutėmis:D Vaikystėje tapęs liudininku žiauros tėvų žmogžudystės, atliktos Kalėdų seneliu persirengusio  niekšo,  berniukas užauga vaikų namuose. Psichologinė sveikata paskutinėje vietoje, vienuolė motinėlė naudoja kuo tikriausią emocinę prievartą, kišdama vaikui kalėdinius artefaktus ir toliau traumuodama, plius įskiepijusi neapykantą fizinei meilei. Vaikui galva visiškai susisuka. Segmentas bene stipriausia filmo dalis, pagirtina pastanga statyti būsimo žudiko psichologinį portretą. Sulaukęs pilnametystės, vaikinas įsidarbina žaislų parduotuvėj. Sekasi lyg ir neblogai, bet ateina šventinis laikotarpis ir spėkit. Jį priverčia apsivilkti Senelio kostiumą. Herojus snappina, pirma kliūva kolegoms, o tada atsitiktiniams, nesusijusiems vargšeliams. Kartu žiauriai durna bei juokinga, bet ir gaila pagrindinio veikėjo, kad niekada negavo tinkamos pagalbos.

2025 m. gruodžio 8 d., pirmadienis

City of God (2002)

Labai maloni peržiūra "Vingyje" su KINFO, puikus filmas dideliam ekrane. Žinau, kad kadaise matytas per televizorių,  bet absoliučiai išsitrynęs iš atminties, žiūrėjau lyg pirmą kartą. Nustebino, kiek daug humoro, turint omeny liūdną turinį- nepilnamečių nusikalstamumas Rio de Ženeire, skurdas, nieko nereiškianti jauno žmogaus gyvybė, o čia žvengi atvira burna. Pasakotojas- fotografuoti mėgstantis jaunuolis, šis hobis galiausiai padės atsispirti nuo geto bedugnės. Centre- kriminalinio pasaulio vadeiva, nuo mažų dienų rodantis aštrų protą ir negailestingumą ir geriausias draugas, irgi stumdantis narkotikus, bet sutariantis su visais gražiuoju. Ginklai, smurtas, šaudynės- kasdienė tema, filme tiek mirčių, kad atbuksti ir nebereaguoji. Ir žinot ką? Vaikų nemėgsti dar labiau, faktas, kaip arti žmogus yra laukinio gyvulio, jeigu jo nesuvaržai auklėjimu ir taisyklėm, yra kraupus. Atrodo, kamera juda visą laiką 360 laipsnių, gaunam ultra- išplėstinę panoramą. Fantastiškas kūrinys ir fantastiškai džiaugiuosi, kad negimiau Rio ir nebuvau nušauta, būdama šešiolikos.

2025 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Feast (2005)

Tingus sekmadienis praėjo su dar vienu lengvu turiniu, galutinai padėjusiu iškristalizuoti, kokie žanrai labiausiai prie širdies siaubo pasaulyje. Body horror ir zombiai seniai aišku ir.. triskart valio monster-horror! Pasiutimas, kokia smagi buvo peržiūra. Bare Teksase užsikuria kaitri pirtelė- pradeda atakuoti nežinia iš kur atsidanginę monstrai. Gilintis nėra kada, nes kol žiopsai prie lango, tave čiumpa už galvos iš ištraukia lauk, pasaka baigta. Filmo pradžioje pristatomi baro klientai ir darbuotojai, kaip maži CV su išgyvenimo tikimybės spėjimais. Kūrėjai laisvai manevruoja, nėra favoritų, šaunu, maloniai nustebino. Greitai tenka atsisveikinti su veikėjais, nė nespėji įgyti favorito, iš kitos pusės.. kolektyvas intelektu nespindi, amerikiečių mentalitetas ant lėkštutės, autentiška, nepagražinta, sunku jų rasti! Monstrai greiti, šlykštūs ir grėsmingi, be to, produktyvūs krušliai. Taip, teisingai perskaitėt, yra nuostabi scenytė prie automobilių XD Kaip sakiau, produktyviai barą genėja išgamos: trykšta kraujo fontanai, skraido galvos, pokši ištrauktos akys, krykšti iš pasitenkinimo. Kas išeis gyvas iš šio pragaro?