Saloum (2021)

Afrikietiškas horror man absoliuti naujiena, kol kas tik "The Serpent and the Rainbow" matytas. Iš pradžių čia lyg kriminalinis trileris- trijulė kaip buldozeris traiško gyvybes Bisau Gvinėjoje. Pagrobia daug aukso luitų ir narkotikų prekeivį, kurį reikia saugiai pergabenti už nemenką sumelę, o tada pasipusto padus. Kažkokie narko gaujų karai, bbž, nesigaudau. Tačiau jų lėktuvas priverstas nusileisti ne vietoje, ir chebra nutaria pasislėpti pirmoj pasitaikiusioj Saloum užeigoj. Plot twist- nieko nėra "atsitiktinai". Lygina su Tarantino, lyg ir suprantu, kas turima omenyje, aišku, čia švelniau :D Turi nepaneigiamo stiliaus ir skonio, vizualiai neprikibsi. Tada prasideda spiritualistinė chuinia, mano manymu, per greitai, filmas atrodo labai padrikas ir neapsisprendęs, kuo jis nori būti. Iš kitos pusės, prasukęs, pagreitinto siužeto varianto irgi nepamatai, kas yra pliusas. Efektai smagūs, dūzgiantys spiečiai- dar neregėta priemonė, gintis melomanų įrankiu, taipogi :D  Matomai, biudžetas buvo mažytis, bet išgimdytas visai šaunus rezultatas. 

Point Blank (1967)

Čia galėtų būti Džono Viko senelis:  absurdiškas veiksmas ir pagrindinio herojaus riboti socialiniai įgūdžiai. Lee Marvinas, atrodo, tingi ir laikosi nuostatos, kaip bus, taip gerai. Volkerį išduoda geriausias draugas Rizas, palieka mirti su dviem kulkom šone, dar nugvelbia ir žmoną, klasika. Pasveikęs, Volkeris pradeda keršyti ir nori atgauti savo 93000 dolerių, bet viskas.. kažkaip komiška, nežinau. Kas skatino žiūrėti? Filmą gaubia meistriška mistikos skraistė, kadrai sukarpyti taip, lyg herojų būtų ištikusi amnezija ir jis nebežinotų, kas tikra, kas ne. Labai neįprastas metodas , pagauna azartas, kas čia darosi, ir žiūri toliau. Vos pusantros valandos, nedaug. Muštynių scenos, gangsterių tvirtovė ir planas ją užimti, kaip plunksnelė besileidžiantis žmogaus kūnas iš balkono, moterys, mėgstančios ryt tabletes-  oi žvengiau per šitą filmą. Kaip keista, kad paskui režisierius sukalė nesveikai šaunų "Deliverance"! Operatorius geras, milžiniški miesto panoramos vaizdai, septinto dešimtmečio žavesys, o va siužetas vertė kikenti. Džonas Vikas bent buvo stilingai apsirengęs, gyvūnų mylėtojas ir ištikimas našlys, kozirių dafiga, o Volkeris yra žilas nerangus senis ir meilužis, apgailėtina :)

28 Years Later (2025)

Negaliu teigiamais įspūdžiais užpildyti įrašo, o gaila. Gal per daug metų praėjo nuo pirmųjų dalių, skonis pasikeitė, nebevirškinu nelogiškų siužetų ir ištriedžiu viską lauk. Pradžia šiaip liuks, per teliką trepsi debilai teletabiai, kambary susigrūdę vaikai dreba, nes į chatą laužiasi įsibrovėliai, stipru. Pirmoji filmo pusė praėjo sklandžiai, zombiai- šarangė varangė ir tie, besibūriuojantys į bendruomenes (?), su alfa priešaky, blemba, atrodė kietai. O tada jausmas, kad filmo valdymą perėmė kitos rankos, prasideda nesąmonės ir dramatiški kliedesiai. Kaip dažnu atveju, istoriją gadina super-jautrus vaikas, tikras žliumbaila, turint omeny gyvenimo sąlygas, įdomu, kaip išsivystė į šlapuką. Gerai, tryzniojimą būčiau pakentusi; bet su tėvu atlaikius pirmą sūnaus kelionę į žemyną, kur dedasi išties kraupūs dalykai ir gyvybę prarast lengviau nei nusiperst.. Sūnus nutaria ten grįžt su sergančia motina, patikėjęs gandu apie ten gyvenantį pamišusį gydytoją! Po šito siužeto vingio išleidau agonišką atodūsį.. Stebim jų apgailėtiną kelionę žemyne, kur paskutinę akimirką visada "stebuklingai pasiseka", nors seniai nukąstom galvom turėtų gulėt pakritę. Jie dar sugeba priimti kūdikį, dėl dievo meilės! Turėjau vilties, kada pasirodė Ralph Phienes, jodu išsitepęs keistuolis atrodė įspūdingai, bet kur tau... Gerai, patikėsiu įtempus visas valios pastangas, kad jis dar turi,  po šitiekos metų, veikiančių opioidinių analgetikų ir jo pasiūlyta paslauga; gerai jau gerai, originali zombių temoje, ne viskas turi būti apie kūnų draskymą ir kraujo taškymą. Not great, not SO terrible, bet tada žiūrovas gauna cringe-fest pabaigą. Kas ten dėjosi, protas atsisakė priimti ir išleidau prunkštelėjimą, jmj, darausi emocinga viešose vietose, turbūt derėtų sunerimti. Sužinojus, kad laukia dar DVI dalys, oda pašiurpo; geriausiu atveju pažiesiu per kompą, tempt šikną į salę prasmės nebematau...

It's What's Inside (2024)

Smagi, pašiepianti sci-fi komedija, belekaip gerai praleidau vakarą! Pagalvojus, visos problemos kilo iš to, kad veikėjai troško pasidulkinti ne su savo partneriais, amžinas struggle XD Grupelė gen-Z kartos draugelių susirenka paskutinį kartą pašvęsti kartu, prieš vienam jų priimant santuokos įžadus. Ne, čia ne bernvakaris, dalyvauja ir merginos.. Atvyksta seniai nematytas draugas, su kuriuo būta nesusipratimų praeityje, jis atsiveža ŽAIDIMĄ. Prasideda sukčiavimas, kas gali pakrypti blogai, pakrypsta blogai kvadratu, išlenda senos nuoskaudos, slaptos aistros, melai ir t.t. Smaližiavau iš žmogiškų santykių kylančią bjaurastį kaip superviva ledus, lėkšto, nuo instagramo priklausomo jaunimėlio bėdos kėlė sadistinį pasitenkinimą :D Rimtai, nėra nei vieno mielo veikėjo, visi su vienokiom ar kitokiom ydom., šaikelė durnelių.  Prireikė lapelio su tušinuku, kad nepaklysčiau įvykių eigoje, smegenų mankšta, liuks. Pabaiga sarkastiška iki negalėjimo, blemba, būčiau nieko prieš kada nors išvysti tęsinį :D

Bacurau (2019)

Tiesą sakant, vos neišjungiau; pirma pusė užknisančiai nuobodi. Mąsčiau peržiūrėti per dvi dienas, atsikankinant po valandą, bet paskutinę akimirką išlindusi intriga griebė mano ranką ir neleido pasiduoti. Čia įdomiai pritaikyta klasikinė vesterno fabula dabartiniams laikams, jeigu esat matę nors keletą. Bet prieš tai, gyventojai pakramto psichodelikų :D  Dėmesį patraukė Udo Kier, seku, kur vaidina, nenuvylė ir čia. Ypač, kur pasiuto pavadintas naciu, nes yra iš Vokietijos, epiška! Vienybė- tai jėga, miestelio žmonės smogia iš peties. Kol nesupranti, kas vyksta, žiūri sutrikęs wtf kas čia per nesąmonės, dar ateivių laivo pavidalo dronas ima zvimbti, nu blet. Ir sumišimo būklėje žiūrovą režisierius išlaiko labai ilgai, vertinant jau peržiūrėjus, tai tampa pliusu. Šiais laikais, kada viską galima nuspėti, jis vedžioja tave už nosies valandą (!), rizikuodamas, kad išjungsi, galiausiai kantrieji lieka apdovanoti. Neįprastas formatas, vienas iš atvejų, kada pažiūri, pamiegi, o ryte filmas nušvinta naujomis spalvomis ir įspūdis pagerėja :)

Coming Home in the Dark (2021)

Naujoji Zelandija, viduryje niekur nerūpestingai stovyklaujančią šeimą su dviem paaugliais sūnumis užklumpa du ginkluoti vyrai. Atėmę pinigus, mobiliuosius, automobilio raktelius, regis, galėtų nešdintis, bet dinamika rodo, kad materialinis grobis antraeilis dalykas, o užpuolimas- ne atsitiktinis. Todėl tai, kas įvyksta vėliau, pernelyg nenustebino. Pamažu atkasinėjami tėvo praeities artefaktai. Režisierius pasirinko pažeidžiamą žmonių grupę, kaip ir vėlesniame "The Rule of Jenny Pen", tiesa, pastarajame originalesnė. Viena ilga slogi, siaubinga naktis, nepažįstamajam vairuojant tavo ratus. Gal kiek ištįso laiko prasme, buvo aišku, kuo baigsis, visgi scena stadione nustebino. Deklaruojantys keršto idėjas, su ateitimi nesolidarizuoja. Mintis, kad atmintyje labiau išlieka tai, ko NEPADAREI, įstrigo, peržiūrėjus liko nemalonus jausmas; gero reginio ženklas. Nepaisant visko, kas nutiko, begalinis tėvo noras išgyventi pasirodė.. koktus.

Dangerous Animals (2025)

Buvo vienas iš laukiamų šių metų filmų, deja, atnešęs nusivylimą. Iki vėmimo užsaldinta vieno nakties nuotykio siužetinė linija, pagrindinei herojei, beje, jokios apčiuopiamos naudos nedavusi, vos manęs nepribaigė. Krūta bangletininkė, praleidusi vaikystę globos namuose, išvaizda kaip modelio, jokių narkotikų/degradacijos pėdsakų, yeah, right. Ir karštuolis NT agentas, vartantis neblogas babkes ir blyniukus pupytei pusryčiams po audringos sekso naktelės. Jo clingyness buvo suteikę vilties, jog pasirodys esantis didesnis iškrypėlis už Poną Ryklių Virtuozą, deja, ne. Jau nekalbant kad galima apkarpyti trukmę iki 1:25, tiek bereikalingo blaškymosi geldoj. Visgi nėra totali katastrofa, idėja nauja, ir blogiukas padirbėja iš peties, dieve, ant pečių velka visą filmą- charizmos kupinas, perversijos užvaldytas. Rykliai maloniai dilgčiojo adatėlėm per nervus, patogiai sėdint kino salėje, už daugybės kilometrų nuo bet kokios tikimybės susidurti su kremzliniu plėšrūnu. Galiausiai- vandenynas, užpylęs sąmonę ilgesio banga, vos kartą gyvenime patirtas, bet niekada neužmirštas. Negaliu visiškai nurašyti filmo, kur tiek vandens, taigi 6/10