The Damned (2024)

The Rover (2014)

Mėgstu postapokaliptinius filmus, o dar filmuota Australijoje, važiuojam. Ir staiga mašina užgęsta. Nejuokauju, per pirmas  10 min pakraunama buliaus šūdo krūva ir nežinai, ką su ja daryt. Smirda, negali ignoruot! Turint omeny, kas vyks paskui, ką pamatys pagrindinis herojus- pasaulio pabaigą išgyvenusieji ne patys draugiškiausi asmenys,- kodėl Guy Pearce'o neturėtų pribaigti iš karto? Kodėl išmušami logikos saugikliai? Negi trijulę "uždominavo" jo vyriška charizma? Tik atjungė sąmonę ir nuvažiavo; nesupjaustę padangų- arba nepasiėmę automobilio su savim,  juk važiuoja, LOL. Neatrodė gerieji samariečiai- pasisavinom čiuvo mašiną, nebeskriauskim dar labiau, give me a break. Kad neišbandė automobilio po avarijos, gal dar juda, atleisim- panika, adrenalinas, geriau į naują šokt ir dumt kur akys neša. Bet palikt SUŽINOJUS, kad jis dar kruta- neatleistina, ir nepezėkit, kad tik vienas iš trijų moka vairuot. Paskui pasirodo Robert Pattison, vieno iš vagių brolis, kurio vaidyba labai išmušė iš vėžių,  kol staiga suvokiau- jis atlieka protinio atsilikėlio vaidmenį! Nežinau, kaip nesupratau iš karto- pradžia man kortas sumaišė, negalėjau paleist rebuso su priimtinais debiliškais sprendimais. Taigi Pearce'o veikėjas, padedamas retardo, vaikosi vagis, žūtbūt nori susigrąžint tačkę, neturi ko prarast, pirmyn. Pabaigoje pamatysim, kodėl tai buvo svarbu, visai gera pabaiga, iš tikrųjų. Kodėl viskas sugriuvo ir tenka misti konservais, už degalus paklot 300 amerikietiškų (!) dolerių ir saugotis, kad tavęs random nenukeptų- niekas neaiškina, dzin.  Galiuaisiai pasigaili niekšai už svetimo gero grobstymą. Beje, palengvėjimas- nors keliauja kartu, vyrai neužmezga gilesnio ryšio- Perce'o oda idiržusi ir draugystės spinduliai jos nebešildo, fuck yeah. Paprastai geri filmai į pabaigą nusivažiuoja, čia atvirkščiai- pradžia nei į tvorą, nei į mietą, bet pabaiga išperka kaltę. Tvirtas šešetukas.

Infinity Pool (2023)

Mia Goth- naujoji siaubo karalienė, viskas, ką su ja pamatau, yra kokybiška ir įsimintina. Gal kiek stebina, kad taip lengvai filmuose apsinuogina, bet papai gražūs, nenutysę, kodėl ne, džiaukis, pasauli. Antras patikęs dalykas- Alexander Skarsgard vaidybinė transformacija. Galva neišneša, kad tai aktorius iš The Northman - vyriškas, nuožmus, žiaurus ir negailestingas. O dabar- nevykėlis rašytojas Džeimsas, išlaikomas turtingos žmonos, greitai pamatysime, labai greitai pradedantis ašaroti ir triesti į batus. Egzotiškoje saloje jiedu atostogauja ir bando remontuoti pašlijusi santykius. Paskaičiavus laiką, kiek matome jį žliumbiant, gautųsi pamoka; arba ilgoji pertrauka- garantuotai :D Keisti pojūčiai užvaldo, kuo labiau rašytojėlį engia, tuo norisi daugiau negandų kad patirtų. Žertva, kentėk. Mios Goth herojė, Gabi, nemažai prisideda prie eibių, ausyse dar skamba pratisas klykiamas jo vardas: Džeiiiiiiiiims, oh, Džeiiiiiiiims. Brr, nenorėčiau teroristės Gabi pavidale (šaunuolė Mia!). Trečias šaunus aspektas- pati filmo idėja, nusikaltimai be atpildo (beveik), aišku, jautresniems, kaip Džeimsas, varžteliai pradeda klibėti. Pabaiga pagesino entuziazmą; kas ten per crying in the rain atomazga,?! Pamiršau paminėti- fainos salos vietinių kaukės (maskavimosi menas man labai prie širdies)- pats tas pasislėpus šlaunim raityt ir varpom mosikuotis orgijose :D

Dead Mail (2024)

Pakerėjo sepiški, blukintų spalvų tonai, istorija nebebuvo svarbi; estetiškai čia geriausia 2025m. patirtis. 80-ieji,  žiauriai melancholiška nuotaika, išskirtinis filmavimo būdas. Vienintelis kontekstas, ateinantis į galvą- John Fowles "Kolekcionierius", juo ir apsiribosiu. Muzika labai prisideda prie ypatingos atmosferos kūrimo- nenusimanau, bet kažkokie ypatingi sintezatorių/vargonų garsai. Užliūliuoja ir nebesigilini, kokia kriminalo varomoji jėga- geismas ar užgauta savimeilė, kodėl pagrindinis herojus pasielgė taip, kaip pasielgė? Pabaigoje metama fake: based on true events korta, ir žinot, nesunkiai patikėčiau, kad taip galėjo nutikti gyvenime. Įdomi pasirinkta vieta- paštas, dar neteko matyti, kad veiksmas čia rutuliotųsi. Iš pradžių nesupratau, kokia velniava jie užsiima, o pasirodo, nuoširdžiai ieško adresatų, kad laiškai ir daiktai nedingtų pakelėje. Darbuotojai: vyrų nakvynės namuose apsistojęs Džasperas, vietinės reikšmės laiškų seklys- įžymybė, ilgakasis, OCD tendencijų turintis ūkvedys pasigėrėtina kasa, rūšiuotoja  Ana, parodžiusi stebėtiną užsispyrimą ir drąsą...Finalas netipinis, jau galvoji, šakės pareina, bet žudikas pasielgia netikėtai; nustebino. Apskritai veikėjas vertas atskiros diskusijos! Netikėkit IMDB vertinimu, žiauri neteisybė nušešetuoti šedevrą, mulkiai prakeikti!

The Descent (2005)

Slegiantis jausmas yra norėt gero siaubo, internete versti puslapių puslapius, ir suprast, kad nu viskas peržiūrėta, o kol pasirodys šių metų perlai, teks gerokai palaukt. Atodūsis. Tada prisimeni, kad esi praleidus seną monster- horror klasiką; kodėl? Visada įtarimų kėlė aukštas reitingas ir absurdiška situacija, į kurią savo noru (!) patenka moterys, kas ten šiurpaus, pfff. Pasileidau aš jį ir... dar vienas kartas, kada paaiškėjo,- vėl klydau su savo absurdiškais įsitikinimais :D Nesveikai atmosferiškas, klaustrofobiškas, psichologinio siaubo turintis filmukas, akių atplėšt negalėjau. Labai patiko casting'as- ne kokie modeliai, kurios, nu nepatikėtum, kad gali ropštis uolomis ir įveikti kitus fizinio pasirengimo reikalaujančius fokusus, o sportiškos, atletiškos moterys. Pats išvykos tikslas- leistis į urvą, ieškant dar nežinomų išėjimų iš jo, man galvoje netilpo, tapo pagrindiniu siaubo epicentru. Momentas, kur jos turi kirsti prarają, karabinų pagalba kabinantis į lubas,  vien savo rankų jėgos sąskaita, dusau nuo įtampos žiūrėdama, nerealu! Moteriškės, jūs visai išprotėjot! Didelė tikimybė būti atkirstoms nuo grįžimo keliu, kuriuo išėjo (siurprizas siurprizėlis- taip ir nutinka), o čia dar pasirodo išsigimėlių pabaisų urvo vietinių, kurie labai norėtų paragaut atvykėlių gerklių :D Įpūdį paliko kraujo tvenkinys, monstrai irgi faini, baltašikniai akliai. Moterys ne iš kelmo spirtos, karšia jiems kailius iš paskutiniųjų, cypaut kamputy- ne joms. Prisimenat, minėjau psichologinį siaubą? Pabaigoje iškyla nesuvestų sąskaitų akimirka, kada vienai iš herojų, likti gyvai ir pizdinti iš urvų kuo greičiau, tampa antraplaniu reikalu. Jėga! Dvejopa pabaiga, paliekanti žiūrovą nežinioje, puikiai užbaigia nuotykių ieškotojų skerdynių istoriją. 

The Phoenician Scheme (2025)

Filmas už dyką! Lankau Apollą pirmadieniais taip dažnai, kad padovanojo bilietą; nieko nelaukdama nuskubėjau vertinti naujausio Wes Andersono darbo. Blemba, patiko. Vizualiai pribloškiantis- spalvos, interjero dizainas, drabužiai,  kinematografija... Dažną kadrą norisi stabdyti, kad spėtum įsižiūrėti visas detales, aišku, salėje tai neįmanoma. Benicio del Toro man jau nebegali patikti labiau, nei patinka dabar, bet žinot kas steals the show? Michael Cera! Keistuolis entomologas- korepetitorius iš Norvegijos, akcentas XD Žiauriai smagiai žiūrėjosi, komiški momentai super, kikenau ne kartą. Nesugebėčiau trumpai aprėpti, apie ką: šnipų parodija, verslo sandėrių parodija, šeimos santykių fantasmagorija, haliunkės prieš mirtį.. Tačiau faktas, kad pagrindas stovi ant tėvo ir dukros, dviejų svetimų žmonių, ryšio statymo- rimtesnis akcentas, mano absoliutus guilty pleasure. Ironiška ten viskas- pasirašyta sutartis, pasaulietiškas blizgučiais aplipintas rožančius, prašmatni pypkė, bet kortavimas pabaigoje, eina sau, užgavo stygą giliai viduje.

Final Destination: Bloodlines (2025)

Nesitikėjau, kad sukels tiek juoko; pražvengiau visą filmą! Priminė koronos metą, kada grįžus iš darbo norėdavosi ką nors nužudyt arba pačiai pasidaryt galą; jungdavau siaubekus ir žiūrėdavau, kaip gyvybė atimama ekrane. Kuo daugiau kraujo, tuo geriau- ir nuleisdavau garą. Oi, kaip man būtų patikus ši frančizė, mirtys stebina išmone, nori dar ir dar, tegu nelieka nė vieno, tvajumat! Ir neliko! Vakarėlis stiklo bokšte atrodė visiškai fake: lyg kas darytų teminį vakarą babos jaunystės laikmečiui (kokiam, lol???) atkurti, bet labai nevykusiai-, pradedant rūbais, šukuosenom, spalvom, baigiant šūdinu castingu su girl next door, galėjo paieškot išskirtinesnių fizionomijų. Yra keli šmaikštūs momentai: purvina motinos paslaptėlė pažaidus kitoje komandoje, auskaruoto vaikinuko charizma- įpūčia gaivaus vėjo tryzniotojų smarse. Aišku, galima nuspėt, kad piercingai jam atsirūgs, taip ir nutinka. Tatuiruočių salono epizodą buvo įdėję į anonsą, tai gaila išspoilino, nesėkmių grandinė labai gražiai sudėliota, o daina... Veikėjai elgiasi debiliškai, bet kada nematomas priešas genėja jų gretas be gailesčio, nelabai išspausi apdovanojimų už rascionalumą. Pavyzdžiui, rizikingas brolių planas iššaukti vienam mirtį po anafilaksinio šoko ir staigiai atgaivinti. Ligoninės patalpose, gerai, gaaaaal ir logiška, bet ką veikė magnetinio rezonanso kambaryje? Kodėl jis neužrakintas? Nu gerai, skaitykim mirtis žongliruoja situacijom kaip jai patinka, tiek to. Ir pabaigai- čia vienas paskutinių pernai iškeliavusio Tony Todd pasirodymų (bitininke, bitininke, bitininke..), aktorius nebepanašus į save,vien  kaulai ir oda, lieka spėti koks vėžys nukamavo. Maniau, prostatos, o pasirodė skrandžio. Vargšelis :(