Dracula: A Love Tale (2025)

Weapons (2025)

Retai einu į du filmus iš karto, jei ne festivalis. Bet vakar reikėjo užimti galvą, o kinas yra sena, niekada nenuvylusi meilė, leidausi tos šilumos apgaubiama. Nuostabūs laikai siaubo filmų klausimu, renesansas, net garsūs aktoriai prašosi filmuotis, kai anksčiau tai buvo mėgėjiškų aktoriukų duona, kad būtų išjuokti ir pamiršti sekančią dieną. Filmas labai, labai ilgai vedžiojo už nosies, bet iš "Barbarian" režisieriaus to galima tikėtis. Originalumas- esminis pliusas, spėlioji, kas po velnių vyksta, ir vistiek neatspėji. Padalinta į segmentus, iš skirtingų žmonių perspektyvos, taip nuvedant į blogio šaltinį.  Per naktį dingsta beveik visa panelės Džastinos trečiokų klasė, išskyrus Aleksą. Tėvai užsipuola mokytoją, neva ji kažką žino, miestelį apėmusi nerimo ir pykčio migla. Džastina tik žmogus, pasiduoda nervingumui, eikšekit buteliai, o dar susitinka eksą Polą...Polui, policininkui, diena nesėkminga nuo pat pradžių. Truputį primena Stiveną Kingą, kuris mėgsta lipdyti mažas nesėkmes, atsitiktinumus, kurie ridendamiesi nuo kalno įgauna pagreitį ir virsta visa griaunančia jėga.  Narkomanas žūtbūt turi susiveikti sekančią dozę, eigoje šį bei tą randa. Atkaklus, veiklus tėvas nesėdi rankų sudėjęs, ieško, kur galėjo dingti sūnus. Mokyklos direktorius, na, jo diena viena blogiausių. Fainas humoro prieskonis, ne komedija, bet bajeriukai šaunūs, chrarizmatiškas blogis. Finalas, kaip vėlgi, juokingas ir ikoniškas tuo pačiu metu. Užskaitau!

Bring Her Back (2025)

Labai laukiau pasirodant, nevogiau, kentėjau; radus laisvo laiko, iškart lėkiau į kinoteatrą. Nežinau, ar esat patyrę jausmą, kai siaubeką išima iš repertuaro, nepraėjus nė savaitei, žinokit, labai skaudina širdelę. Nenusivyliau,- regėjau pagrindinę veikėją, kurią tuo pačiu metu norėjosi ir nudobti, ir paguosti, bent vaidyba, Sally Hawkings! Nėra jokių kvailų jump- scare'ų, o daug body horror, perteikto.. ant vaiko kūno. Eina šikti, gali nemėgti vaikų, bet čia kitas lygis, labai nemalonu ir jautiesi šlykščiai.Gal kiek subiesino pradiniai kadrai rusų kalba, nu kaip be ruskių mes, bet nurašiau kategorijai- štai kas nutinka, kai remiesi atsilikėlių ritualais, lol. Brolis ir sesuo, po tėvo mirties atsiduria pas trenktą globėją, kuri kasdien patikina, kad yra beprotė, bbž ką rezganti. Psichologinės manipuliacijos, šiurpus nebylys berniukas, laikomas vos ne šuns vietoje, bejėgiška jųdviejų padėtis. Kur jie rado tą šmėklinį vaiką, apsišik kniūbsčias, jis tobulas! Žiūrėdama daugiau ne siaubą jaučiau, o pasibjaurėjimą, aukščiausia pavara, be stabdžių, vizualinis apipavidalinimas pribloškiantis. Bus kopijuotojų po šito, galimai ir koks tęsinys išbezdėtas, bet tokio gaivališko efekto nebesukels.

A Desert (2024)

Kaip gražiai nufilmuota, ir kaip trūksta gylio siužetui, pabaigoje skambinau nusivylimo akordais. Žiūrėjau po įtampos kupinos dienos darbe, vos pusę įveikiau ir ėjau miegoti; damušiau sekančią dieną. Skandalas! Nepabaigti filmo, kurio trukmė nesiekia nė 1,5h, užliūliavo kaip lopšinė.  Priblėsusios šlovės fotografas nutaria prisiminti jaunystę, kada buvo jėgų žydėjime ir kūrybiškumo džomalungmoje; kartoja kelionę po Amerikos pietų miestelius. Laiko pamirštus, turtingus apleistų namų ir praėjusių gyvenimų vaiduoklių. Tada nebuvo mobilekų, taigi komunikacijos aparato jis nepasiima- tripas turi būti kiek įmanoma  autentiškesnis. Ką galiu pasakyti, ne sutuoktinis, o dovanėlė žmonai toks vyras. Nejauku matyti ištuštėjusias gyvenvietes, neveikiantį kinoteatrą, išdaužytus namų langus ir pustuščius motelius- sveiko proto asmenims čia nėra ką veikti, ilgai bėdos laukti netenka. Žmona pradeda ieškoti be žinios dingusio vyro, pasamdydama neaiškaus plauko detektyvą. Paieška daugiau intuicinė, radybos grynas atsitiktinumas, po šimts. Finale nesupratau kas vyko; bičas, sėdintis prie daugybės televizorių ir spoksantis į storas tarpusavy  besitrinančias bobas su kubriko išraiška, bėda, kad čia ne "Eyes Wide Shut", o  žemo lygio erotikos fabrikėlis. Jeigu būtų apsieita be šito, koks torture chamber pavaizduotas, ar besimėtantys žmonių kaulai, dar suprasčiau. Filmavimai įgytų didesnio gylio, o čia jaučiau, lyg kas būtų iškirpta ir paskutinę minutę prilipdyta nusismaukiusio keturiolikmečio. 6/10 už kinematografiją- mano dievinamas Amerikos dykynes.

Noise (2007)

Žiūrėdamas kriminalinius filmus, tikiesi bylos tyrimo, who done it tvyros ore, žiūrovą užvaldys grėsminga nuotaika, šiurpios detalės ims lįsti į dienos šviesą. Čia- nieko panašaus. Matome savo darbo nekenčiantį policininką. Jis turi problemų su sveikata, tačiau viršininkas atsisako reaguoti ir vistiek krauna darbus. Taigi veikėjas- atsainumo viršūnė, nulis entuziazmo, mėgsta erzinti žmones ir netgi tyčiotis. Metro traukinyje rasti septyni žiauriai nužudyti keleiviai ir vienintelė gyva likusi mergina . Kodėl būtent ji? Vėliau randamas dar vienas lavonas, miestelis mažas, visi galvoja, kad nusikaltimai susiję. Liudininkė spaudžiama prisiminti, kas įvyko lemtingąją naktį, daromas didelis spaudimas, atrodo, geriau jau būtų nukepę kaip visus, kokia prasmė likti gyvai ir drebėti, kad būsi žudiko surasta. Pagrindinis veikėjas paskirtas budėti naktimis prie pieno baro; laukti, gal kas ateis pranešti žinantis apie metro įvykdytą nusikaltimą. Nepasakiau, jo sveikatos bėda- tinitas; ironiška, klausytojas ir taip prastas, nes nu jam pochui :D Patiko man šiukštus realizmas- kažkodėl įsivaizduojam, kad nutikus didesnio masto tragedijai, visi šoks analaizuot CSI lygiu ir po dešimt minučių išspjaus rezultatą. O juk dažnai dirba žmonės, kurie nebūtinai skirti šiai profesijai. Pabaiga- ironijos viršūnė; Kalėdinio orkestro besiklausant per televizorių; nebloga australiška farų drama.

The Girl With the Needle (2024)

1919m, Kopenhaga. Iškeldinta dėl skolų, Karolinė įsidarbina siuvimo ceche. Simpatingas direktorius jai neabejingas, užsimezga romanas, greitai mergina pasijunta nėščia. Dėl socialinių skirtumų šviesi ateitis nukertama. Viso filmo metu jaučiasi, kad nutiks kas nors siaubinga: šalta miesto panorama, nykus drėgnas kambarėlis pas šlykščią senę, paslaptinga naujoji pažįstama, žadanti padėti. Dagmar- nuostabi; fizionomija signalizuoja, kad tai neeilinė moteris, iš jos gali laukti bet ko, aktorei nė nereikia pernelyg stengtis. Juodvi greitai susidraugauja, tačiau pažintis kainuos. Greta rutuliojasi iš karo grįžusio, suluošinto ir Karolinės atstumto sutuoktinio istorija. Turbūt nenormali esu, kadrai su juo prikalė mano dėmesį vinimis. Kaip bebūtų keista, vyras bene vienintelis, susitaikęs su savo dalia ir niekam neturintis priekaištų, jam netgi priimtinas žmonos vaikas nuo svetimo vyro. Žinoma, laikė žmoną nežinioje, neatsakinėjo į laiškus karo metu, ji nežinojo ar gyvas, todėl žiaurus elgesys nesulaukė mano pasmerkimo. Pabaiga- bomba, nežinau ko tikėjausi, bet ne šito, liko nemalonu ir tuščia širdyje. Įspūdingas danų pretendentas į geriausio užsienio filmo "Oskarą".

Huesera: The Bone Woman (2022)

Valerija trokšta susilaukti kūdikio, net meldžiasi kažkokiai latinų madonai, bet kai galų gale pastoja, iš po kojų ima slysti žemė. Pradeda vaidentis siaubinga būtybė išsukinėtomis galūnėmis, bet niekas ja netiki ir nurašo viską nėštumo marazmams. Bėda ta, kad Valerija darosi pavojinga ir aplinkiniams. Juokinga, taip įpratau prie primityvių siužetų, kad tikrai pagalvojau, kokį monstrą išgimdys?! Filme subtiliai parodomas herojės paauglystės periodas- mergina buvo pankė, palaikė homoseksualius ryšius, kitaip sakant, nepriminė respektabilios ištekėjusios moters, kuria yra dabar; o dar istorija su nelaimę patyrusiu prižiūrėtu berniuku.. Valerija, ar tiktai TU nori turėti vaikų? Jau jaučiat interesų konfliktą? Kūrinys gilėja, ima skleistis kaip gėlės žiedas! Siaubeko tema puiki, tik režisierė moteris sugebėtų, kalbu be seksizmo gaidų. Dėstymas lėtokas, bet body horror elementai subalansuoja viską į darnią visumą. Demografiją stabdantis filmas, spėju, todėl buvo nulinčiuotas, nes vertė žymiai aukštesnė nei 6/10