Gyvenimo siaubo žanro grynuolis, absoliutus šedevras. 1750-ieji, Austrijos kaimas. Jauna moteris Agnesė susituokia su Volfu, jis nupirkęs namą atskirai nuo tėvų, viskas turėtų eiti kaip per sviestą naujai susikūrusiai šeimai. Turėtų... Agnesė trokšta vaikų, meldžia Dievo dieną ir naktį, bet nesėkmingai. Neišduosiu, kur šuo pakastas,- kita skaudi tema be išeities. Pamažu moters entuziazmas būti darbščia ir pareiginga žmona ima blėsti, mintys- klydinėti. Ji apleidžia savo darbus, nei anytos rypavimai, nei vyro susirūpinimas jos nebepasiekia. Tie sunkūs ruošos darbai- žuvies gaudymas, darinėjimas, skalbimas lediniam upelio vandenyje, kokia laimė, kad negimiau kaimiete aštuonioliktam amžiuje, Agnesės amžiaus nė nepasiekčiau .. Truputį priminė You Will Never Be Alone , bet ten pabaiga optimistiška. Lėtas tempas patiks ne visiems, man asmeniškai suvaidino reikšmingą vaidmenį atskleidžiant, kaip pamažu, nepastebimai sveikas protas apleidžia kūną. Pabaiga... uffff, barbarai ne žmonės gyveno kadaise, žiūrėjau išplėstom akim į kaimo šventę, šokius ir dainas fone fenomenalaus teisingumo. Finalinis sakinys uždėjo ilgai lauktą tašką, sujungdmas pradžioje liudytą, regis, beprotišką poelgį ir Agnesės pasirinkimą.
kai kyla noras...bet prastas oras
"She was not the chef. She was the ingredient."
2024 m. lapkričio 18 d., pirmadienis
2024 m. lapkričio 8 d., penktadienis
Blue Ruin (2013)
Filmo stiprybė yra keršijančio herojaus įvaizdžio apvertimas aukštyn kojom. Žiūrėdama galvojau: vėl bus "profas pats iš savęs", žiauriai kietas, iškart žiūrovai turės persiimti dalimi to kietumo patys. Bet reikalo imasi tiesiog eilinis žmogus, galima ir bomžu pavadinti, sprendžiant iš gyvenimo būdo. Maudymasis svetimuose namuose užgniaužė kvapą- išvarai ir nė nenutuoki, kad tavo vonioj turškiasi sutrius, fui :D Pritrūko laiko Dvaito išsamesniam psichologiniam portretui, vyrui akivaizdžiai su galva negerai, kodėl jis atsidūrė gatvėje? Ar čia viską nurašyti praeities traumai? Bet kaip sakiau, tas žmogiškumas mane ir patraukė, ne raumenų kalnas Rembo, o išsprogtakis žmogelis, vos šautuvą išmokęs nulaikyti. Sužinojęs, kad iš kalėjimo paleis tėvų žudiką, vyras laiko neleidžia veltui. Misiją įvykdo gana greitai,- tai ką daugiau čia rodys? bet tada imamas plėtoti keršto konceptas; su juo prasidėjęs, klimpsi vis giliau ir giliau; manai, kad nukirtai blogio šaknį, bet kamienas jų turi ne vieną. Nustebau, kad pagrindiniam herojui pavyko nueiti taip toli (aišku, veteranas draugelis nepamaišė), jo lūkuriavimas vasarnamyje dovanoja fantastiškos įtampos minutes. Kalbant apie šeimos narių saugumą, jokia kaina nebus per didelė.
2024 m. lapkričio 4 d., pirmadienis
Animal Kingdom (2010)
Prikrėsiu daug spoilerių, jei norite žiūrėti, geriau toliau neskaitykit- tiesa pati ropščiasi iš mano smegenų, negaliu tylėt, sorry. Kilo per daug klausimų; arba scenarijus lievas, arba nesigaudau Australijos teisėsaugoje. Kodėl įtariamąjį galima nušauti tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje, kitą- bėgantį laukais (jokie kaltinimai oficialiai nepareikšti, jokio pasipriešinimo) o va dėl trečio vyksta teismo procesas, su ginkluota liudininkų apsauga?? Patykoję, ir jį galėjot nukept, kam ši gaišatis? Septyniolikmečio Džošuo motina perdozuoja- epinė pradžia; moterį bando gaivinti paramedikai, o jis vėpso TV šou, kaip laimėt mikserį ar skalbenkę. Pagalvojau- atsilikęs mankurtas, ar ką :D Vaikinas gauna apsigyventi pas giminaičius, kurie akivaizdžiai verčiasi nešvariais dalykėliais, viskam vadovauja motušėlė Smurf. Aišku, bičas taipogi įtraukiamas į purviną šeimos katilą, greitai turės pasirinkti, ar būti lojaliu, ar netekti galvos. Vaidyba įtaigi, ypač mamytė Smurf ("Oskaro" nominacija) ir neprognozuojamas vyresnėlis sūnus Pope, kartais nejauku žiūrėti į tą manipuliacijų ir pseudoincesto tinklą, apraizgiusį Kodžius. Bet tada kerta scenos kaip antai- Džošuo, vienu stryktelėjimu per tvorą, išneša sveiką kailį, kada jo vos nenudobia giminaičių samdytas būrys. Taip paprastai- strykt ir jo pėdos ataušę. Ne toks ir kvailas bernas, kaip iš pradžių pasirodė. Man dar patiko, kad australai mėgsta susikviest daug saviškių- matome Guy Pearce, Ben Mendelson, Joel Edgerton, dėl aktorinio meistriškumo priekaištų nėra. Truputį daugiau nei pusantros valandos praėjo besimėtant iš vienos pusės- kokie čia vėjai blet, iki uuuuu, mafų šeimos degradacija, stipru. Žanrą "juodoji komedija" imdb uždėjo neseniai, filmas savęs tikrai nepozicionuoja kaip intenciškai juokingo.
2024 m. spalio 28 d., pirmadienis
Red Rock West (1993)
Nicolas Cage yra filmo vinis - doro veido vyrukas, įmynęs į lipnų šūdą :D Kas turėjo būti puiki galimybė netikėtai susižerti babkes ir tepti slides, virto komiška kova dėl sveiko kailio. Nicolo Cage povyza įneša tą humoro elementą, kuris padaro reginį įsimintiną ir unikalų. Su kokiu Kurtu Russelu turėtume visiškai priešingą rezultatą, kažką panašaus į Breakdown. Man jie truputį panašūs, abu turi J.T.Walsh, kurio dar nesutikau teigiamo herojaus kaily, pamačius klastingus akinukus iškart žinai, kad laukia nemalonumai. Tačiau mane pavergė smėlėtas peizažas, kur kelias driekiasi kiek akys užmato, čia viena mylimiausių lokacijų filmuose, JAV pietūs. Lengvai nuspėjamas, bet smarkiai pramoginis neo noir. O kai pasirodo lynchiškas Dennis Hopper, žmogus gauni daugiau, nei tikėjasi:D Pasirodo ir femme fatale- dar jauna ir nesusidarkiusi Lara Flynn Boyle, kas nutiks su jos išvaizda paskui, bože bože.
2024 m. spalio 21 d., pirmadienis
Woman of the Hour (2024)
Intrigavo, kad filmą režisavo Anna Kendrick. Esu mačius ją tik vienoj durnoj romantinėj komedijoj, kur buvo pasodinta prie vaikų stalo vestuvėse, neprisimenu, kodėl žiūrėjau panašų šūdą :D Bet čia kriminalinė drama apie serijinį žudiką, realiai nutikusi istorija- plačiai griebėsi moteriškė! Visgi aktoriniai ir režisūriniai gebėjimai- ne tas pats, ir debiutas labai vykęs. 8-asis dešimtmetis, aktorė Šeril bando prasimušti Los Andžele. Gavusi progą sudalyvauti pasimatymų laidoje, ilgai nedvejoja- nesvarbu, kokiu būdu pateksi į ekraną, būsi ekrane. Tik štai vienas dalyvių- serijinis prievartautojas žudikas, spėkit, ką ji išsirenka. Laida suteikė daug linksmų akimirkų, mergina gerai gaudė ant žodžių vyrukus, atvirai šaipydamasi iš jų intelekto. Šmaikšti atmosfera paskui dingsta dūmu, nuotaika lyg bipolinio paciento. Buvo žiauriai nemalonu gerti į save nepatogią tylą tarp jųdviejų bare, pavadinau tai Šeril paskutiniu casting'u. Mergyt, į Holivudą niekada nepakliūsi. Nieko grėsmingo nevyksta, pagyvenusi padavėja praneša kad baras užsidaro. Kalbos išsisėmė, nervingas merginos juokas Rodnį užkniso, jie sėdi ir tyli. Rodnis žiūri į ją, blemba, nejaukesnės akimirkos kine seniai nepatyriau, klasiška! Nuostabus aktorius. Nekaltai atrodantis vyrukas su fotoaparatu, užliūliuojantis per tuštybę, tikėtina, atėmęs gyvybę ne 8, bet 100 moterų. Gal norėjosi, kad daugiau pavaizduotų masinio stebėjimo dar nepatyrusį laikotarpį be interneto, kada iškrypėliai galėjo savivaliauti nebaudžiami metų metus, vien kelios pastraipos teksto atrodė sausokai. Užtat patyriminė pusė išpildyta puikiai.
2024 m. spalio 19 d., šeštadienis
Smile 2 (2024)
Prajuokino įvadinis "Kanų kilimas" , kam perlenkti lazdą? Žmogus ne naftos geizeris, kad leistų tiek skysčio. Faktas, kad prunkščiu panašiose vietose per siaubo filmą, turbūt neliudija psichinės sveikatos naudai, bet kam rūpi. Labai kokybiška antra dalis, galbūt Ti Westo trilogija nebus vienintelis pavyzdys, kaip galima kurti respektabilius tęsinius, šiuo atveju pagrindinį motyvą plėtojant per socialinį statusą. Šypsenos prakeiksmas atsisuko į pop žvaigždę Skye,,man ji įkyriai asocijavosi su Lady Gaga, kaip jums? Grįžusi po metų pertraukos, per kuriuos išlipo iš kvaišalų liūno ir atsigavo po traumos, ji bando tęsti karjerą. Turbūt geriausia dalis, visai ne šypsniukai ir groteskiškos savižudybės, o Skye padėtis. Žiurkė spąstuose. Suplanuotas koncertų turas, repeticijos, renginiai, kuriuos turi vesti, įsipareigojimai visur, kur pažvelgsi. Diktatorė motina, reikalaujanti dukrą laikytis grafiko, buvo geriau už bet kokį demoną, reikli pyzda iš pragaro. Daug Holivudo vaikų užaugo su panašiais tėveliais. Užfiksavau Elizabeth Riley seriale "The Boys", vis laukiau, kol iš po skverno ištrauks ir tėkš fokusą, bet pasirodė gana blankiai; užtat atsiskleidė čia. Kaip minėjau, popžvaigždės patiriamas stresas yra pagrindinis siaubo šaltinis, išnaudotas maksimaliai. Merginą persekioja vaizdiniai, nebeskiria realybės nuo tikrovės, o dar įžymybės statusas, privatumo neturėjimas ir pan; padėtimi sužaista liuksiškai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)