William Lustig režisavo labai patikusį aštunto dešimtmečio trashgabalį Maniac Cop"; galvojau, pabandom dar kažką. Atsidūsėjimas- daug silpniau, bet čia vienas pirmųjų kūrinių, nenuostabu, kad blynas pasvilęs. Man labiausiai kliuvo atmestinai parašytas scenarijus, nieko keisto, sukurtas pagrindinio aktoriaus; rašymas ne tavo arkliukas, Joe Spineli. Kuo užsiima pagrindinis veikėjas, ką dirba, kas jo pažįstami? Jokių detalių, vienišius ir tiek. Filmas labai primityvus, o primityvas erzina, jei nepretenduoja į komedijos satusą. Nėra juokinga, vargšės Niujorko moterys: prostitutės, modeliai, seselės- nei viena nėra saugi, kada gatvėse siautėja išsprogtakis pamišėlis. Nulupa skalpą, užmaukšlina ant manekeno, pasikalba su savim,- nauja auka. Taip tęsia, kol vieną nabagę nusitempia į kapines ir absurdiškai pratrūksta. Šeimos trauma palikta pačiai pabaigai, per vėlu susidaryti gilesniam įpūdžiui, tau vienodai. Scena prie kapo ir su atgijusiais manekenais būtų nieko sau, bet atrodo dirbtinai prilipdyta mystery žanro detalė, nors filmas tipo serijinio žudiko siautėjimas, taigi kartu visiškai nedera. O bet tačiau, yra pliusų. Pasigėrėtinai pokšteli Tom Savini, persekiojimas metro stotyje priverčia nemaloniai susigūžti, tas iškrypėlio kambarys, pilnas lėlių- atmosfera atidirbta. Pats žudikas, Joe Spinell- super castingas. Užtenka vieno žvilgsnio ir galvoji- kažkas su juo ne taip, vaidint net nereikia!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą