300 (2006)

Legenda apie narsųjį Spartos karalių Leonidą ir jo savižudišką misiją, skamba šitaip: 480m. pr. Kr. eforai pasiuntė Leonidą su 300 karališkosios sargybos karių ir 7000 sąjungininkų atlaikyti persų karaliaus Kserkso kariuomenės, kurią sudarė apie 100000 žmonių ir 1207 trieros, puolimą Termopilų perėjoje. Termopilų mūšyje su palyginti nedidele karių rinktine dengė graikų kariuomenės pagrindinių jėgų atsitraukimą ir neleido persams prasiveržti vieninteliu sausumos keliu iš šiaurės į Vidurio Graikiją. Pasak tų laikų legendos, Leonidas su savimi pasiėmė mažai karių, nes apgalvotai ėjo į pražūtį: orakulas jam išpranašavo, kad Spartą gali išgelbėti tik tik vieno iš jų karalių mirtis. Leonido vyrai atlaikė persų atakas pirmąsias dvi dienas, bet kai išdavikas parodė priešui slaptą kalnų takelį į graikų užnugarį, Leonidas padalino savo pajėgas į dvi dalis: pagrindines pajėgas pasiuntė ginti Atėnų, o pats liko perėjoje su 300 spartiečių, 700 tesaliečių ir 400 tėbiečių. Kiek užknisanti filmo pradžia, tas voliojimasis šeimyniniam guoly mane visad nemaloniai veikia, kam tos intymios detalės? Bet mūšio scenos ir aktorių presai puikūs. Vyrai grumiasi įnirtingai, turint omeny kiek sverdavo šavai, skydai ir kita amunicija, kelia nuostabą to meto žmonių ištvermė ir jėga. Pateikimas spartiečiams būtų patikęs: mažai dramatizmo, jokios kinkadrebystės. Iki paskutinio kraujo lašo.

Dirty Dancing (1987)

That was a summer of 1963- when everybody called me Baby, and it didn't occur to me to mind. That was before President Kennedy was shot, before the Beatles came, when I couldn't wait to join the Peace Corps, and I thought I'd never find a guy as great as my dad. That was the summer we went to Kellerman's. Kiek daug pasako šis sakinys, tai lyg filmo santrauka, todėl kažko daug pasakot nė nereikia. Gražus šokių mokytojas (Patrick Swayze), šokiai ir daina, laimėjusi Oskarą- "Time of My Life", kurią neseniai begėdiškai sudarkė Black Eyed Peas, šlyštynė ne daina pasidarė. Su šokių pasauliu neturiu nieko bendra, todėl gražu pažiūrėt, ką gali žmogaus kūnas.

Risky Business (1983)

Tėvai išvažiavo, butas laisvas, ko daugiau reikia paaugliui, kuris trokšta gerai pašėlti; deja, reikalai greitai pasidaro nebevaldomi, Džoelis pagauna save nepavydėtinoj padėty. Ir dėl visko kalta ji, mėlynakė blondinė..Būtent iš šio filmo yra garsioji scena, kur Tomas Cruise šoka tik su marškiniais ir baltom kojinėm, užsidėjęs juodus akinius. Keista, tai vienintelė juokinga vieta, iš kur tas komedijos žanras? Greičiau jau priešingai, nuolat skamba įtampą kurstanti muzika, Rebeca de Mornay, suvaidinusi atkaklią prostitutę Laną, neduoda ramybės, ir reikia sukrapštyti 5000 dolerių, kas čia juokinga? Labai įtaigiai parodyta, kaip kartais vaikai bijo tėvų.

Ladyhawke (1985)

Dar viena seniena, bet ką aš galiu padaryti, mane traukia 8-9 dešimtmečiai, kada reikėjo pasukti galvą, norint sukurpti gerą scenarijų ir jį išvaidinti. Pacino ir de Niro laikai praėjo ir nebegrįš... Filipas Gastonas, vagišius, pasprunka iš griežtai saugomo kalėjimo. Ant kulnų jam lipa persekiotojai, bet pakely sutiktas Etjenas Navaras pasuka įvykius malonesne linkme. Kas jis toks? Nelaimingasis, užkerėtas pavydaus vyskupo, dieną žmogus, naktį vilkas, jis pasmerktas taip gyventi iki dienų galo. Visur jį lydi sakalė, naktimis atvirstanti į mylimąją Isabo. Turbūt jau susigaudėt, kad laiko kaita jiems niekada neleidžia susitikti. Etjenas dega pykčiu ir keršto troškimu; Filipas nusprendžia padėti. Pabrėžtinas garso takelis, istorija sukasi viduramžių laikais, o rokas kala ausin:) Originalus sprendimas iškart pelnė Oskaro nominaciją; pats filmas įsimena ilgam, kaip graži ir romantiška meilės istorija, neturiu absoliučiai jokių priekaištų, kas retai pasitaiko. Vis tas Rutger Hauer..

The Man Without a Face (1993)

Šūdas, pavasaris atėjo, apsileidau, nieko naujo nepamatau, tenka senienas nuo atminties pakraščių krapštyti.. Jūsų dėmesiui- dar vienas underrated movie, kurį vargu ar kas žino, o dar klausimas- ar kada žiūrės. Į šiandieninius ekranus pažiūrėjus peršasi išvada, kad žiūrovui patrauklesnė lengva, tuščio turinio (koks oksimaronas, dievaži) nesąmonė. Berniukas kamuojasi šeimoje, kuri jo nesupranta, jis trokšta pakeisti mokyklą, bet tam reikia išlaikyti kažkokį sudėtingą testą ar pan. Netikėtai jis užtinka, kad netoliese gyvena vyras, kadaise dirbęs universitete, tačiau po patirtos avarijos slepiasi namuose ir retai viešumoje pasirodo- pusė jo veido atrodo kaip lydytas sūris ant picos. Iš pradžių nusiteikęs priešiškai, vėliau vyras su vaikiu susidraugauja; deja, aplinkiniai iš karto griebiasi to karšto žodžio pedofilija. Yra kategorija aktorių, kurie išsigaravo metams bėgant; dabar užtikus Melo Gibsono pavardę, veidą iškreipia ironiška grimasa. Jaunystėje aktorius turėjo parako, kur paskui viskas dingo?

Thelma & Louise (1991)

Lemtinga dviejų moterų draugystė; padavėja ir namų šeimininkė nušauna vyrą, mėginusį išprievartauti ir, šokusios į 66-ųjų Thunderbird, pradeda savo kelionę bedugnės link. Nagi, ar daug žinot atvejų, kada buvo galima išsisukti po žmogžudystės, net jei paršas to nusipelnė? Net jei nėra matę, dauguma žino fatališkos kelionės pabaigą, skrydį virš kanjono. Feministinė potekstė gan aiški, dvi nelaimingos moterys vyrų pasaulyje, bet pateikta taip profiškai, kaip tik Ridley Scot'as gali. Tai buvo ir Brado Pitto debiutas, 10 minučių ekrane, virtusios startu į viršūnę, kurioje dabar sėdi su savo daugiavaike šeima. Daug ko neatsimenu, matomai reiks pažiūrėti dar kartą. Optimizmo čia nėra, vadinasi, bus sekmadienio vakarui...

Ghost (1990)

Semą užpuola gatvės plėšikas, vyriškis miršta ant draugės rankų. Bet stipri meilė leidžia jam grįžti kaip vaiduokliui; Molė nesaugi, o niekšas, taip su juo pasielgęs, negali likti nenubaustas. Mmm, Patrick Swayze, kai dabar kalbu apie šį filmą, jo iš tikrųjų nebėra tarp gyvųjų, tas nelemtas kasos vėžys.. Iš aštunto dešimtmečio prisimena būtent šis ir dar keli: "The Outsiders", kurį jau minėjau, ir "Dirty Dancing", kur jis jaunas, sveikas ir gražus.. Jo partnerė- ginčytino talento Demi Moore ir Whoopi Goldberg, kiekvienas prisimena netikrą vienuolę :) Nežinau, kas nutiko paskui, kad ėmė suktis prastose juostose, bet čia ji neprilygstama; ekstrasensė, mulkinanti savo klientes, ir kelianti isteriją, kai dvasios iš tikrųjų pasirodo :)

Chicago (2002)

1920-aisiais kalėjime susitinka dvi moterys, kurios, jei nepasuks galvos, gali būti apdovanotos mirties bausme: Velma Keli, kuri užtiko vyrą su seserimi šiltam svetimautojų guoly ir abu nupyškino, ir Roxie Hart, nušovusi savo meilužį po to, kai atskleidžia karčią tiesą: suteikti malonumai nesimaterializuos į žvaigždės statusą. Joms padeda vertelga advokatas, galantiškasis Richard Gere. Dainos, dainos, dainos.  Įsiklausius į žodžius, šmaikštu, šarminga, bet miuziklai ne man visgi.

The Prestige (2006)

Po nelaimingo atsitikimo, kurio metu metu žūva vieno jų žmona, seni draugai tampa mirtinais priešais. Sielvarto palaužtas Angier'is persekioja Boldeną, nuolat stengiasi pranokti jį iliuzijų mene. Stilingas filmas, tikras malonumas akims, vizualiai- idealu, jokio nuobodulio, bet pabaiga nepribloškė, pagalvojus, kažko tokio galėjai tikėtis. Labai tinkamai inkorporuotas David Bowie; nors man neaiškūs tokio pasirinkimo motyvai, bet šio varžybų trilerio tai nė kiek nesugadino. Christianas Bale'as vėl savam stiliuje- t.y. šaltos mašinos sučiauptom lūpom. Hugh Hackman labai nuoširdžiai pasirodė kaip sveiką protą pametęs vyras, negalintis išsivaduoti iš praeities šešėlių, nors.. vyrai yra ne kas kita kaip smėlio dėžėj rungtyniaujantys vaikai.

Primal Fear (1996)

Žiūrėjau, nes buvo žadamas twist'as; man patinka nustebti. Bet nepavyko, nes patirtis pašnibždėjo, kuo tai baigsis. Iš tikrųjų tai juokinga, kai matyti filmai ima sufleruoti, kaip pakryps įvykiai, netikėtumams vietos nebelieka, nes smegenys apsvarsto visus galimus ėjimus į priekį, kaip šachmatų partijoj. Be abejo, filmas patraukia dėmesį iškart, debiutuojantis aktorius Edward Norton pasirodė taip stipriai, kad, būdamas tik ekrano naujokas, iškart gavo nominaciją, o ir Gere'as pasirodė šauniai- kupinas pasitikėjimo advokatas, tiesiog svaigstantis pats nuo savęs. Nužudomas didžiai gerbiamas bažnyčios tarnas, netrukus sučiumpamas naivus mikčiojantis vaikinukas, kurio rūbai ištepti aukos krauju. Šis tvirtina esąs nekaltas, nors tiesa akis bado. Bylos imasi garbėtroška advokatas, bet jis gaus pamoką, kurią atsimins visą gyvenimą.

Days of Heaven (1978)

Terrence Malick- kinematografijos meistras; svarbiau ne siužetas, aktoriai, bet operatoriaus darbas. Javų laukai, darbininkai, triūsiantys nuo aušros iki sutemų, dienos-nakties kaita, javuose besislepiantys laukiniai paukščiai. Gamtos grožis, prieš kurį nublanksta mūsų gyvenimo tragedijos. Bilis ir Abby tikri vargo pelės, visą gyvenimą jie dirba svetimiems. Pavargęs nuo sunkaus gyvenimo, jaunas vyras sugalvoja drąstišką dalyką- įkalba savo draugę ištekėti už turtingo fermerio, kuris myli. Pastarasis ligotas, turėtų greit mirti, o tada pinigai liks jiems. Baisiausia, kad tiek prisikamavę žmonės priima tai daug nesvarstę. Dienos bėga, o naujasis vyras neskuba mirti. Nieko negaila šioj istorijoj. Tas akinantis gamtos gražumas žmones palieka kažkur pariby, kaip nereikšmingus vabzdžius žolėje.

Alien (1979)

Nesenstanti klasika, štai praėjo daugiau nei 30 metų, bet kino pramonė nesukūrė nieko geresnio. Kosmoso pabaisa milžiniška galva šiepia nasrus, žybsi daugybė aštrių dantų, nelyginant peilių, varva gleivės,- Svetimas vis dar kursto nugara lakstantį šiurpą ir baimę. Kosminis laivas gauna pagalbos pranešimą ir nusileidžia nežinomoje planetoje. Kai komandos narį užpuola ateivis, visi stengiasi kuo greičiau išsiaškinti, su kuo turi reikalą. Bet jie nė nenumano, kas jų laukia.. Nežinau, kiek sykių esu mačius, užaugau su šitu šedevru. Vaikystėje jis man keldavo malonų šiurpą ir susidomėjimą, žąsies oda buvo pastovi būsena. Dažnai fantastiniai filmai su ateiviais pasmerkti žlugti dėl juokingo ateivių pavidalo, kūrėjai tempia gumą, kuo ilgiau jų neparodyti, bet Ridley Scott ne toks; talentinga jo ranka sukūrė monstrą, lengvai atpažįstamą bet kokios amžiaus grupės žiūrovui, antrą dalį žiūrėjau su močiute, che :) Tęsinys Aliens (1986), kaip nekeista, taip pat puikus, juk to ėmėsi ne mažiau garsus kino liūtas James Cameron. Šįkart įgula geriau pasiruošusi sutikti pabaisą, paruošti specialūs liepsnosvaidžiai, bet ar to užteks? Aišku, nebūtų James, jei nebūtų įkišęs keleto už širdies griebiančių momentų (berniukas, prašantis jį nužudyti), bet common, neužmirškit, šis vyrukas kūrė Titaniką, o ten buvo daaaaaug cukraus ir Kleenex servetėlių. Džyzis, nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad jis nešioja moteriškas kelnates.

The Fisher King (1991)

Neatsargūs radijo didžėjaus žodžiai išprovokuoja maniaką kraupioms skerdynėms viename Niujorko barų. Stengdamasis išpirkti kaltę, jis imasi padėti buvusiam profesoriui Periui, kuris išprotėjo po to, kai prieš jo akis buvo nužudyta žmona. Dabar Peris turi misiją: susigrąžinti Šventąjų Gralį, saugomą bibliotekoje....Labai gražus filmas apie naikinančią žodžio galią, kaltę ir išpirkimą, apie tai, koks trapus sveikas protas tragedijos akivaizdoje, kaip per dieną sugriūva laimė. Robinas Williamsas iki ašarų sugrauds savo gyvenimo sutryptu veikėju riterio širdimi, manau tai pats geriausias jo darbas ekrane, velniop tą juokdario amplua! Jeff Bridges seniai įeina į mano mėgiamiausių penketuką, žiūrėti į jį vienas malonumas, vien balsas ko vertas...

The Outsiders (1983)

Iš arčiau pažvelgiama į vaikinų pasaulį, kuris primena laukinių gyvūnų kasdienybę- kova dėl teritorijos, autoriteto ir patelių. Ousideriai- kilę iš asocialių šeimų alkoholikų vaikai, našlaičiai, kovojantys su savo priešingybe- turtingais vaikinais, kurių laukia ateitis, koledžas, kurie mėgaujasi merginų dėmesiu; tai užgniaužto pavydo, pykčio, neteisybės išraiška. Gaujų karai, muštynės, kraujas teikia jiems pasitenkinimą, tai būdas stumti dienoms, kai niekas nelaukia tavęs namuose ir esi niekam nereikalingas. Vienatvė lyg rūkas apsiautęs mažą miesteliūkštį, kuriame aidi seniai žinoma tiesa- be pinigų esi niekas.

Human Trafficking (2005)

Sukrečiantis filmas apie moteris, parduodamas sekso vergijon. Daugumą apgauna nauji pažįstami, viliojantys lengvu uždarbiu užsienyje; šešėlinės agentūros siūlo modelio darbą jaunoms merginoms.. viskas baigiasi prostitucijos liūne. Nevalia pamiršti ir pedofilų tinklo. Klaiku žiūrėt. Kai pagalvoji, kad žmonės dingsta kiekvieną dieną, tėvai niekada nebepamato savo vaikų, anksčiau ar vėliau pasigaunama AIDS, kasdienis pažeminimas, smurtas ir degradacija, tada supranti, kad geriau jau mirtis nei toks gyvenimas. Mergina iššoksta per langą, kad nereikėtų aptarnauti kliento. Pergyveni tūkstąją dalį jų patiriamo siaubo, ir tai atrodo per daug.

Stardust (2007)

Tristanas beviltiškai įsimylėjęs išpuikusią gražuolę, kuris jai reikalingas kaip šuniui penkta koja. Norėdama atsikratyti įkyriu gerbėju, ši užsigeidžia štai ko: atnešti nukritusią žvaigždę. Atrodo, misija neįmanoma, bet meilė nepaiso jokių kliūčių.Stebuklinis filmas: raganos, burtai, skraidantys laivai.. Į didžiąją sceną grįžtanti Michelle Pfiffer suvaidino jaunystės ir grožio apsėstą raganą, kuriai taip pat reikalinga nukritusi žvaigždė. Blogietės vaidmenys jai daug tinkamesni. O Robertas de Niro- geriau nespoilinsiu, bet patikėkit, įrodė, kad gali suvaidinti bet ką, ir kad turi stiprų humoro jausmą.Tristanas, filmo pradžioje apkiautėlis, vėliau pereina extreme makeover, ir prieš mus stoja simpatingas jaunuolis. Taip, įsikiša moteris, kur jau tau vyras pakeist įvaizdį pats :)Mielas nuotykingas movie su šauniais aktoriais, ne koks skiedalas kaip Enchanted.

I Am Sam (2001)

Emocinga istorija apie dukros ir tėvo meilę ir šeimos svarbą ir pamoka ciniškai advokatei. Jei priklausytų nuo manęs, Oskarą Sean Penn būtų gavęs būtent už 2001-ųjų darbą. Mystic River tema buvo šiek tiek panaši, vėl ta pati šeimos situacija, iš sielvarto imamasi drąstiškų veiksmų, bet pasirodymas ne toks jaudinantis. Ir taip žinau, kad Sean sugeba vaidinti kietą, o čia jis parodė jautrią savo pusę. Psichiškai neįgalus Semas kovoja dėl septynmetės dukros globos; nerimaujant dėl jo padėties, ši buvo atskirta. Kylanti žvaigždė Dacota Fanning pasirodė nerealiai, kartais man atrodo kad jai nė stengtis nereikia, stulbina tas suaugusio žmogaus žvilgsnis vaiko veide. Paprastai mane nervina siužetai su vaikais, viskas taip sureikšminama, norint užduot per jausmų būgnelį, bet su ja nenutinka nieko panašaus.

Fight Club (1999)

Koks būtų blog'as be garsiojo Davido Fincher'io Kovos klubo- niekinis. Jis vienija ir besidominčius kinu, ir forsus atsilikėlius, kuriems tai tėra puiki proga pamatyti kaip talžomi snukiai. Kraujas, byrantys dantys, jeee.. Filmai, suburiantys tokią prieštaringą auditoriją ypatingi, kiekvienas jame randa kažką artimo sau. Ofiso darbuotojas ir naujas pažįstamas, sutiktas lėktuve, įkuria klubą, apie kurį svajoja visi vyrai- išlieti agresijai, rungtyniauti, nugalėti arba kristi pralaimėjus. Netrukus garsas apie apie kovos klubą pasklinda, atsiranda vis daugiau narių, o kur masės, ten sunkiau laikytis taisyklių. Edvardas Nortonas ir Bradas Pittas; superinis duetas, užtenka paminėti šias dvi pavardes, ir aišku apie kokį filmą eina kalba. Daug kalbėti apie Fight Club, kai nepasižymi iškalbos menu, kvaila. Tyliu.

Inside I'm Dancing (2004)

Kai į neįgaliųjų namus atveža Rorį, čia viskas pasikeičia. Taip, jis toks pats likimo nuskriaustas, negali judėti be vežimėlio, bet viena aišku- kūnas gali pasiduoti, bet dvasia- niekada. Didžiausios įtakos maištininkas turi Maiklui, jaunam vyrui, kuris serga cerebriniu paralyžium ir beveik negali kalbėti. Kažkokiu būdu Roris supranta, ką Maiklas šneka, ir įtikina jį siekti daugiau- palikti įstaigą, kurioje ne gyveni, o egzistuoji kaip daržovė šiltnamyje, ir pamatyti gyvenimo- kiek leidžia neįgaliojo padėtis. Primena Ken Kesey McMurphy. Rorio charizma neįtikėtina, neužgožta štampų invalidas, bejėgis. Pasiduoti nusprendi tik tu pats.

Coraline (2009)

Istorinė akimirka blog'e- pirmas animacinis filmas; jų nebus daug, tai nėra mėgstamas mano žanras. Taigi vienas iš dviejų- arba tai tamsi animacija, arba tai Simpsonų filmas. Kiekvienam vaikui gyvenime pasitaiko tokia akimirka- ir už ką nusipelniau tokių tėvų?? Kad jie prasmektų skradžiai! Koralainos tėvai nuolat užsiėmę savo reikalais ir dukros lyg nemato. Tad ji sugalvoja norą- turėti normalią šeimą. Bet bijokit norėt, norai linkę pildytis, mergaitė gauna daugiau, nei galėjo įsivaizduoti...Pastatytas Burtono dvasia: Henry Sellick režisavo Timo parašytą "Nightmare Before Christmas", ir pamoką išmoko puikiai.

Keith (2008)

Jo.. tai filmas apie meilę, ir dar kokią- paauglių, blin. Tai kurių galų jį čia miniu? Nes, skirtingai nuo savo ydingo įpročio, neprasukau filmo ir nežinojau nei apie ką, nei, kas svarbiausia, kaip baigsis. Kažkas apie mokyklą, ir tiek. Taigi likau maloniai nustebinta vaidybos, konkrečiai- popsūchos atlikėjo Jesse McCartney. Iki tol nebuvau išvis apie jį girdėjus. Taip pavarė vaikinukas, kad gražu žiūrėt buvo. Dar kartą įsitikinau liūdna tiesa- kuo šlykščiau elgiasi bernas su merga, tuo didesnį apetitą ta jaučia. Labai sveikintina pabaiga, išvengta nuvalkiotos tokių istorijų atomazgos, susipranti pats, kas nutinka gale. Neįprasta meilės istorija ir planas "pažaisti" išėjo neblogai. Tik va smėlio dėžė, kurioje žaidi, pasirodo pilna lakiojo smėlio :)

True Grit (2010)

Spirgėjau greičiau pamatyti dėl dviejų priežasčių- naujausias Coenų kūrinys ir pirmas mano gyvenime vesternas. Anksčiau šį žanrą nurašydavau kaip absurdišką, pykšt pykšt prerijose, pora prostitučių ir daug smuklėse geriančių erelių. Bet dėjau viltis į mėgstamus režisierius, ir nenusivyliau. Kaip galima, juk talkina didysis lebovskis Jeff Bridges! Jis- filmo siela, klausimas ir atsakymas. Vienaakis maršalas, nevengiantis truktelt gurkšnelį, padeda keturiolikmetei mergiotei surasti tėvo žudiką. Road movies man visad prie širdies, šykštūs gamtos krašteliai bekraščių prerijų karalijoj, įvairūs freakai pakelėj. Mmm. Tarp kito, apie keturiolikmetę, koks užsispyrimas- kita seniai viską metus būtų, juk beveik vaikas, o užduotis ne iš paprastųjų, pripažinkit. Būtent todėl ir kirbtelėjo abejonė, kad tokių mergaičių nebūna, juk ji nė sykio nesudvejoja, common, neįtikėtina. Bet tai ne psichologinė studija, o turininga kelionė, ieškant teisingumo. Labai patiko pabaiga. Gyvenimiška, taip tikrai nutinka. Ir dar- precedento neturintis atvejis- 10 Oskaro nominacijų ir jokių laurų. Bent už kostiumus turėjo gauti...

Blue Valentine (2010)

Lyg iš tikro gyvenimo paimtas, toks realistiškas. Stipri psichologinė drama apie jauną porą, ką jie tikisi rasti santuokoje, ir koks varganas, graudus yra gyvenimas kartu, kai nepateisini kito lūkesčių. Apie praeities šešėlius, kurie lyg metaliniai spąstai sugniaužia žvėriui galūnę; neužmuša, bet palieka gilią žaizdą, kuri bjauriai surandėja. Gyvenimiškas filmas, šiek tiek primena Little Children, bet tik vos vos. Likau sujaudina, sužavėta, kokia vaidyba! Negali teisti nei vieno iš tų dviejų, kiekvienas perspektyvoj ne šventasis, kaip gali pasirodyt iš pirmo žvilgsnio. Negalima užsipulti Sindės, kad ji norėjo ambicingo, ryžtingo vyro; rodyti meilę neužtenka, materialiniai dalykai ne paskutinėj vietoj. O Dynas- nesvarbu, kad atsidavęs žmonai ir myli vaiką. Vyro figūra ne iš plastelino moterų sąmonėj stovi, iš kietesnės medžiagos. Bet kas žino laimingos santuokos formulę? Amazing job. Aš be kvapo.

The Dark Knight (2008)

Paisant nuoseklumo, derėtų pašnekėti apie antrąją Nolano Betmeno dalį, garsųjį Dark Knight. Šis daug įdomesnis- ką ir kalbėti, vėl matau Džokerį! Imtis šio vaidmens Heath'ui Ledgeriui buvo neregėtas išbandymas. Ar įmanoma pakartoti Jack Nicholson? Jei susimausi, gėdos šešėlis persekios visus likusius karjeros metus, gresia net Auksinė Avietė. Bet jaunoji žvaigždė sudėjo visas jėgas ir rezultatas- pirmą kartą Oskarą gavo žmogus, suvaidinęs komikso, o ne ašaringos dramos veikėją, kaip yra įprasta. Jis buvo.. žaižaruojantis. Beprotybė, persipynusi su genialumu- why so serious? Širdį spaudžia, kad Ledgeris negavo pasipuikuoti šlovės vaisiais. Filmo pradžia- viena labiausiai patraukiančių, tas banko apiplėšimas dar dabar akyse stovi. Ir apskritai- dar daugiau kaskadinių triukų, tas pats lojalus Alfredas, kita mergina- vėl keistas pasirinkimas- Maggie Gylenhaal(?), Oskras už garso redagavimą ir reversal of fortune. Atsiranda daugybė betmenų, tik jų tikslai anaiptol ne herojiški. Įkvėpęs daugybę menkystų, Briusas Veinas pamažu tampa visuomenės priešu numeris vienas. Todėl ypač įdomu, kaip prasidės trečioji dalis, netikiu, kad Nolanas apsižioplintų ir pamirštų tą mazgelį..

Batman Begins(2005)

Kaip laikas greitai bėga- mačiau prieš šešerius metus! Iš vaikystės atsimenu, su kokiu pasimėgavimu žiūrėjau Burtono Batman ir Batman Returns, suėjo netgi Joelio Schumacherio Batman Forever, kuris buvo nepalyginamai prastesnis, bet koks paradoksas- Valas Kilmeris man- pati geriausia Briuso Veino alternatyva. Nieko neturiu prieš Michael Keaton, tiesiog jis man atrodo jau gimė senas, kaip Bendžaminas Buttonas :) Ir štai Christopheris Nolanas surizikavo- šoko aukščiau bambos; bet šuolis buvo apskaičiuotas ir skaudžiai kristi neteko. Briusas Veinas, turtuolis milijonierius, kadaise matęs, kaip buvo nužudyti jo tėvai, stoja į kovą su nusikaltėliais, užsimetęs garsųjį Betmeno kostiumą. Piktadariai- mafijozas Falcone ir narkotikų dileris, daktaras Džonas Kreinas, arba Baidyklė.Aš tik nesuprantu- nebuvo galima rasti geresnio varianto, kam tas Christianas Bale'as? Medinukas Pinokis, nuo American Psycho neparodo nieko naujo, vis tokia pačia užšalusia veido išraiška ir suraukta nosim. Aišku, tokiam filmui vaidybos aukštumų nereikia, ne psichologinė dra, bet. Ta susireikšminusio vyruko išraiška man kėlė juoką. Smalsu pamatyti, ką tokio jis parodė šįmet, kad captelėjo Oskarą; nejaugi įvyko lūžis ir ledas nutirpo? Katie Holmes neapsiimu komentuoti, to nė nereikia- she just doesn't fit in. Tokie veikėjai vienkartiniai, ir galima lengvai atsipūsti- tęsinyje jų nebeišvysime. 140 minučių- veiksmo, lenktynių, muštynių, kaskadinių triukų- pralekia kaip kelios sekundės. Komiksų legenda grįžta!

O Brother, Where Art Thou? (2000)

Pusė filmo- be priekaištų, net George Clooney egzistavimą galima kentėt, pilna netikėtumų, veikėjai- išskirtiniai , kinematografija puiki, bet paskui? Tie rinkimai, politikų agitacijos, nuobodu ir bereikalinga..Pabaiga- lyg kirviu nukirsta, jei Evereto istorija daugmaž aiški, kas nutinka Delmarui ir Pytui? Filmo "planas"- Homero Odisėja. Trys nuo teisingumo besislapstantys kaliniai ieško lobio, susiduria trim viliokėm moterim, niekšu vienaakiu (smurtingas John Goodman'as), o ant kulnų nuolat lipa nenuilstantis teisėsaugininkas- suprask, Poseidono atitikmuo. Gal užuominų ir daugiau yra, bet sąžiningai sakau- niekada taip ir neperskaičiau Odisėjos, tik kažkokią santrumpą, nes iš mokinio to reikalauti per žiauru. Taip ir sprogsta jaunimo noras skaityti užšokus ant tokių spyglių.Juokingiausia situacija su pseudo Penelope, ištikimai laukiančia žmona. Kur tau, moteris mąsto praktiškai, reikia galvoti ne vien apie save, bet ir vaikų ateitį- o jų net septyni, ir visos mergaitės; šmaikštus bakstelėjimas Odisėjo vyriškumui.:)

Atonement (2007)

Tvarka buvo tokia: pirma-filmas, po to- knyga. Ian McEwan romanas tikrai kietas riešutėlis. Skaitosi nelengvai, bet įtampa tvinkčioja kaip gysla smilkiniuose karštą vasaros dieną.Pasakojimas apie klaidingą liudijimą, pakeitusį dviejų vienas kitą mylinčių žmonių likimus. Brioni Tallis, įžengusi į tą pavojingą paauglystės amžių, apkaltina sesers draugą nusikaltimu, kurio šis neįvykdė. Niekas netiki neturtingu vaikinu, praktiškai be įrodymų jis nuteisiamas. Neteisybė verčia kumščius gniaužtis, ji tokia gyvenimiška ir dažna. Vienintelis žmogus, besąlygiškai tikintis Robiu,- jo mylimoji Sesilija. Išsižadėjusi šeimos ir sesers, turtinga mergina atsisako privilegijų ir prabangos, ir neria į skausmo ir liūdesio vandenis- tampa karo ligoninės medicinos seserimi. Paprastai juk mergos būna įtarios ir nusilenkia tėvų valiai, šis atvejis- malonus netikėtumas, Keira Knighteley pasirodymas labai stiprus. Kinematografija, muzika, kostiumų dizainas- tobula; James McCavoy nepakeičiamas Robio vaidmenyje. Gaila, mačiau per kompą, kine turėjo būti neprilygstama.

Little Miss Sunshine (2006)

Mieliausias indie apie šeimos bėdas su krūva nuostabių aktorių. Septynmetės Olive Hoover svajonė- sudalyvauti grožio konkurse. Ji kasdien žiūri misių rinkimus per televizorių ir repetuoja. Kai pasitaiko proga- rengiamas mergaičių konkursas Redond Byče, Kalifornijoje, šeima susimeta šmutkes į autobusiuką ir išlekia. Tiesa, apie šmutkes- turiu omeny kiekvieno asmenines nelaimes ir psichologines problemas, tad greitai autobusas primena sukratytą bičių avilį. Nevykėlis tėvas, mėginantis parduoti sėkmės formulę, savižudis homoseksualas dėdė, tylos įžadus davęs Nyčės pasekėjas brolis ir narkomanas... senelis. Nebloga šutvė? Ir viską tenka atlaikyti daugiausia sveiko proto turinčiai mamai. Ech, ta moterų dalia, terliokis ir terliokis su durniais visą gyvenimą. Šokiruojantis Olive pasirodymas pabaigoje pašiepia lėkštus patetiškus grožio konkursus. Prigimtis negali būti paslėpta po ružava suknele ir dirbtine lėlės šypsena,- esam kokie esam.

Happiness (1998)

Kas gali būti geriau už juodą humorą? Prieštaringa- vaikų tvirkinimas, išprievartavimas, nesėkmingi bandymai suartėti su simpatiška kaimyne, žlugusi santuoka,- kelia juoką, galo tam nėra.. Matome keletą epizodų iš kiekvieno veikėjo nelaimingo gyvenimo- pagrindinė ašis yra trys seserys, likę- sutuoktiniai ir kaimynai. Telefonu atakuojanti uošvė, dėl visko kaltinanti vargšę Joy; pasimetęs berniukas, kuriam neišeina masturbuotis, o tėvo nusikaltimas išprovokuoja vieną keisčiausių klausimų kino istorijoj, nors gal keistesnė reakcija į atsakymą, galvoji, jis verkia dėl paties fakto, ar dėl to, ką išgirdo; Kristina, simpatizuojanti kaimynui, o tapusi juokingo smurto auka.. Juokas pro ašaras, arba komiko žvilgsnis į gyvenimo siaubą. Keliantis nerimą ir šokiruojančiai juokingas. Welcome to the Dollhouse režisierius.

Easy A (2010)

Labai nuvertinau iš pradžių, maniau, bus eilinis šūdas. Netikėjau, kad jis sukurtas John Hughes dvasia, galvojau, kas čia purvais drabsto šviesaus atminimo genijų? Bet pastaba taikli. Kažkokiu būdu tai nėra dar viena tūpa komedija apie paauglius, kur nepopuliari, bet dvasiškai turtinga mergina gauna gražiausią šūlės berną, komandos žvaigždę, kuris galiausiai atranda kokia ji nuostabi.... Filmo mintis tokia neįprasta, pagrindinė veikėja Emma Stone-šauni- jei jos vietoje būtų parinkta Amanda Bynes, apie filmą dabar iš vis nekalbėčiau. Tėvukai- hipių vaikai laisvamaniai- cool! Visa tai sudaro smagų entertainment, vietomis prisimeni aštunto dešimtmečio paauglių nuotykius- Breakfast Club, Sixteen Candles, Ferry Bueller's Day Off ir t.t. Netikėtai paskleidus gandą, Olive tampa populiariausia mokyklos mergina. Jos pagalbos ima prašyti vaikinai, kuriems itin nesiseka su merginom, ima plaukti pinigai, bet reputacija juda priešinga linkme.. Kaip tokiai simpatiškai merginai galėjo trūkti priešingos lyties atstovų dėmesio? Labai paprastai, pažiūrėkit į Lietuvą, čia kas antra tokia.

V for Vendetta (2006)

Nesu veiksmo filmų mėgėja, oi ne, bet negali spardytis prieš nepriekaištingą scenarijų ir idėją, tobulą pagrindinį veikėją ir tai, kad čia nėra kvailų juokelių susišaudymų fone, ką dažnai matome. Didžiąją Britaniją sudrebina teroristiniai išpuoliai; kaltininkas turi jam vienam žinomą tikslą, politikai ir visuomenės veikėjai ima tirtėti kaip kerpamos avys. Ko jis siekia? Kaip sustabdyti šį maniaką, kol neatskleisti tamsūs pastarųjų sąžinės užkaboriai? Ir Natalie Portman.. Dėl vaidmens filme paaukojo kasas, bet Dievas mano liudininkas, simpatijų iš mano pusės ji nepelnys! Tiesiog turi kažką erzinančio, ir gana, kaskart matydama ją ekrane galvoju: na, o dabar kas nors išsitraukit šaunamąjį ginklą ir padėkim šiam Sakiniui tašką.. Bet dar nebuvau išklausyta. Daug teroro, ugnies, keršto. Nuostabus filmas.

Stage Beauty (2004)

XVII amžius, Anglija, revoliucija teatre- kostiumininkė išdrįsta sulaužyti įsigalėjusią taisyklę, kad vaidinti gali tik vyrai. Apie teatrą filmų taip nedaug, kad net nėra su kuo lyginti. Clare Danes herojė, ryžtinga mergina, mintinai mokanti visas roles ir trokštanti pasirodyti scenoje tokia žavinga; teatro žvaigždė Nedas- atsiduria nelemtoje padėtyje; lig šiolei vaidinęs moteris, ko imtis dabar? Nejau bus nurašytas? Persirengimo kambariai, rekvizitai, dekoracijos, perukai, pudruoti veidai, intrigos-visi teatro užkulisiai, kuriuos taip smalsu pamatyti, sėdint salėje. Meno šaka, taip nusigyvenusi šiais laikais, tada minėjo aukso amžių- kai vaidyba buvo tikra, nuoširdi, o ne isteriškas maivymasis ir talento deficito maskavimas moderno žanru.

Day of the Dead (1985)

Bunkeryje glaudžiasi nedidelė grupelė kariuomenės pareigūnų ir mokslininkų- pasaulį užtvindė zombiai. Klaustrofobiška erdvė, nerimas aštrina konfliktus, tarpusavio trintis darosi didesnė. Psichologinis trileris, kurio moralas toks -zombiai ne didžiausia problema, baisu, kai tokie tampame vienas kitam. Mokslininkas dirba su zombiu vardu Bub, stengdamas atrasti būdą valdyti šias gyvas dvėsenas. Bub, reikia pasakyti, kažkokiam saite laimėjo kiečiausio zombio titulą, neginčijamai pirma vieta! Kam užkliuvo mąstančio numirėlio idėja- screw you, fucker. Tikra George Romero klasika.

Near Dark (1987)

Pats mylimiausias filmas apie vampyrus. Jis turi viską: tobulą kinematografiją, ryškius veikėjus, daug kraujo .. bet silpną pabaigą. Tačiau apie ją nešnekėsiu, kam čia terliotis su trūkumais kai privalumai siekia dangų. Pati šauniausia keliaujanti vampyrų "šeimynėlė"-turiu omeny ne kraujo ryšius- kai toks gyvenimo būdas, sunku vienam verstis. Jie prasimano išradingų būdų prisivilioti aukoms, trykšta žiaurumu ir šiurpia energija. Du vyresnės išvaizdos (nes pagal amžių juk nesuskirstysi), jauna mergina, chuliganas ir mažas berniukas. Susieti bendro likimo, jie keliauja namelyje ant ratų, ieškodami maisto.Ir reikėjo Keilebui tada prikibti prie mielos, bet tokią velniavą užkūrusios merginos. Dabar jis nuolat ištroškęs, o puldinėti potencialių maisto sandėlių neleidžia sąžinė.. Išskirtinis Bill Paxton kaip Severenas. Scena bare- makabriška ir nepamirštama. It's finger-lickin' GOOD!

The Lost Boys (1987)

Paaugliai vampyrai! Ir aštuntasis dešimtmetis! Genialus derinys. Istorija paprasta- du broliai atsikrausto į naują miestelį, vyrenėlis nusižiūri simpatišką mergičką, bet.. Gražios panos nesimėto, taigi ši turi smarkų draugužį. Be to, panašu, kad visa šutvė- negailestingi kraugeriai.. Muzika ir kostiumai, šukuosenos- veža; estetiniu požiūriu akys džiūgauja, man taip patinka aštunto dešimtmečio stilius. O Kiefer Sutherland niekad nepasirodė jėgiškesniam vaidmeny.