2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

True Grit (2010)

Spirgėjau greičiau pamatyti dėl dviejų priežasčių- naujausias Coenų kūrinys ir pirmas mano gyvenime vesternas. Anksčiau šį žanrą nurašydavau kaip absurdišką, pykšt pykšt prerijose, pora prostitučių ir daug smuklėse geriančių erelių. Bet dėjau viltis į mėgstamus režisierius, ir nenusivyliau. Kaip galima, juk talkina didysis lebovskis Jeff Bridges! Jis- filmo siela, klausimas ir atsakymas. Vienaakis maršalas, nevengiantis truktelt gurkšnelį, padeda keturiolikmetei mergiotei surasti tėvo žudiką. Road movies man visad prie širdies, šykštūs gamtos krašteliai bekraščių prerijų karalijoj, įvairūs freakai pakelėj. Mmm. Tarp kito, apie keturiolikmetę, koks užsispyrimas- kita seniai viską metus būtų, juk beveik vaikas, o užduotis ne iš paprastųjų, pripažinkit. Būtent todėl ir kirbtelėjo abejonė, kad tokių mergaičių nebūna, juk ji nė sykio nesudvejoja, common, neįtikėtina. Bet tai ne psichologinė studija, o turininga kelionė, ieškant teisingumo. Labai patiko pabaiga. Gyvenimiška, taip tikrai nutinka. Ir dar- precedento neturintis atvejis- 10 Oskaro nominacijų ir jokių laurų. Bent už kostiumus turėjo gauti...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą