Dar viena seniena, bet ką aš galiu padaryti, mane traukia 8-9 dešimtmečiai, kada reikėjo pasukti galvą, norint sukurpti gerą scenarijų ir jį išvaidinti. Pacino ir de Niro laikai praėjo ir nebegrįš... Filipas Gastonas, vagišius, pasprunka iš griežtai saugomo kalėjimo. Ant kulnų jam lipa persekiotojai, bet pakely sutiktas Etjenas Navaras pasuka įvykius malonesne linkme. Kas jis toks? Nelaimingasis, užkerėtas pavydaus vyskupo, dieną žmogus, naktį vilkas, jis pasmerktas taip gyventi iki dienų galo. Visur jį lydi sakalė, naktimis atvirstanti į mylimąją Isabo. Turbūt jau susigaudėt, kad laiko kaita jiems niekada neleidžia susitikti. Etjenas dega pykčiu ir keršto troškimu; Filipas nusprendžia padėti. Pabrėžtinas garso takelis, istorija sukasi viduramžių laikais, o
rokas kala ausin:) Originalus sprendimas iškart pelnė Oskaro nominaciją; pats filmas įsimena ilgam, kaip graži ir romantiška meilės istorija, neturiu absoliučiai jokių priekaištų, kas retai pasitaiko. Vis tas Rutger Hauer..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą